Kaimynė į kompostą deda nukritusius vaisius: kodėl vieni juos renkasi, o kiti vengia

Į kompostą galima dėti nukritusius vaisius, tačiau ne bet kaip: sveiki ar tik lengvai pažeisti obuoliai, kriaušės, slyvos greitai suyra, o supeliję ir ligų pažeisti vaisiai gali pridaryti daugiau rūpesčių nei naudos. Todėl vieni sodininkai juos ramiai supila į dėžę, o kiti pirmiausia išrenka blogiausius.

Rudenį po obelimi vaizdas dažnai tas pats: žolėje guli krituoliai, dalį jau aplankė vapsvos, kitus pragraužė vikšrai. Palikti jų ten nesinori, bet ir tempti pilną kibirą į mišrių atliekų konteinerį atrodo keista. Kompostas tokiu metu atrodo patogiausia išeitis – tik verta suprasti, ką į jį metame.

Ne vaisius kaltas, o tai, kas jame apsigyvenę

Nukritęs vaisius pats savaime yra gera organinė medžiaga: jame daug drėgmės, jis greitai suyra ir gali papildyti kompostą maisto medžiagomis. Jei obuolys nukrito nuo vėjo, yra pernokęs ar turi nedidelę dėmelę, jo vieta komposte visai logiška.

Abejonių kyla tuomet, kai vaisiai apaugę pelėsiu, juose matyti kenkėjų lervų arba ant medžio buvo aiškių ligos požymių. Tokių vaisių kompostavimas namų dėžėje gali būti rizikingesnis, ypač jei krūva maža, šalta ir retai perkraunama. Joje ne visada susidaro sąlygos, kurios patikimai sunaikintų ligų sukėlėjus ar kenkėjus.

Kodėl vieni viską pila į krūvą

Dideliame, prižiūrimame komposte krituoliai paprastai nekelia didelės problemos. Jie sluoksniuojami su sausais lapais, smulkintomis šakelėmis, pjuvenomis ar kartonu, o krūva kartkartėmis permaišoma. Tada vaisiai nesudaro šlapios, rūgstančios košės, o virsta įprasta komposto dalimi.

Kiti renkasi paprastesnį kelią: surenka krituolius ir užkasa juos atokiau sode arba išveža su žaliosiomis atliekomis, jei tokia surinkimo tvarka jų vietovėje taikoma. Taip elgiamasi ne dėl perdėto atsargumo – tiesiog mažame komposteryje keli kibirai obuolių gali greitai užgožti visą pusiausvyrą.

Kaimynė į kompostą deda nukritusius vaisius: kodėl vieni juos renkasi, o kiti vengiaNuotrauka: Pixabay / ivabalk

Ar kompostas nepritrauks musių ir graužikų?

Gali pritraukti, jei vaisiai bus suversti storu sluoksniu ant paties viršaus. Saldus, drėgnas masalas vilioja vaisines museles, vapsvas, o neapsaugota krūva kartais sudomina ir graužikus. Ypač nemalonu, kai komposteris stovi visai prie terasos ar kaimyno tvoros.

Problema paprastai sprendžiama paprastai: vaisius geriau maišyti su sausesne medžiaga ir uždengti lapų, žolės, žemės ar jau brandaus komposto sluoksniu. Tuomet kvapas mažesnis, o smulkūs „svečiai“ ne taip greitai suranda vaišes.

Kaip elgtis su krituoliais be bereikalingo vargo

Renkant vaisius verta juos iškart atskirti, o ne vakare svarstyti prie pilno kibiro. Toks įprotis padeda išlaikyti ir tvarkingesnį sodą, ir sveikesnę komposto krūvą.

• Sveikus, pernokusius ar nežymiai pažeistus vaisius dėkite į kompostą nedideliais kiekiais.
• Kiekvieną vaisių sluoksnį pridenkite sausais lapais, smulkintomis šakelėmis, kartonu ar kita „ruda“ medžiaga.
• Labai supelijusius, pūvančius ar akivaizdžiai ligotus vaisius geriau atskirkite nuo namų komposto.
• Nepalikite krituolių ilgai po medžiu – tai gali tapti patogia vieta kenkėjams ir ligoms peržiemoti.
• Jei kompostas ima skleisti rūgštų kvapą ir šlapiuoti, pridėkite daugiau sausos medžiagos bei atsargiai permaišykite.

Kritę vaisiai nėra šiukšlė, kurią būtina iškart išmesti, bet jie ir nėra medžiaga, kurią galima be saiko suversti į vieną kampą. Atrinkti, sluoksniuoti ir uždengti jie tampa naudingu kompostu, o ligotus bei smarkiai supuvusius geriau pašalinti taip, kad jie negrįžtų į sodą su nauju sezonu.