Daugelis bent kartą yra girdėję šią istoriją: jei prie bankomato jus kas nors verčia išsiimti pinigų, tereikia PIN kodą suvesti atvirkščiai, ir sistema slapta iškvies policiją. Skamba kaip puikus slaptas signalas, tačiau čia slypi svarbiausia detalė — realiame gyvenime tai beveik niekur neveikia taip, kaip pasakojama. Daugumoje atvejų bankomatas tokį kodą tiesiog palaikys neteisingu PIN.
Iš kur apskritai atsirado ši idėja
Ši mintis nėra nauja interneto legenda, gimusi socialiniuose tinkluose. Apie vadinamąjį „pavojaus PIN“ buvo galvojama dar praėjusiame amžiuje, o 1998 metais Josephui Zingheriui buvo išduotas patentas sistemai, kuri turėjo leisti bankomatui atpažinti nelaimės signalą ir tyliai pranešti institucijoms. Patento aprašyme numatyta, kad klientas galėtų įvesti specialiai pakeistą PIN variantą, o sistema tuo pat metu imituotų įprastą operaciją ir slapta siųstų įspėjimą.
Vadinasi, pati idėja nebuvo visiškai iš piršto laužta. Ji iš tiesų egzistavo kaip rimtai svarstytas sprendimas. Būtent todėl šis pasakojimas tiek metų ir išgyveno — jis skamba pakankamai logiškai, kad žmonės juo patikėtų iš pirmo karto. Tačiau skirtumas tarp patento ir realiai veikiančios sistemos yra labai didelis.
Kas nutiktų iš tikrųjų, jei PIN įvestumėte atvirkščiai
Jei šiandien paprastame bankomate PIN kodą suvesite atvirkščiai, labiausiai tikėtinas rezultatas bus labai nuobodus: sistema jo neatpažins ir tiesiog laikys neteisingu. AP cituoti bankomatų saugumo ekspertai aiškiai teigė, kad jiems nežinoma nė viena plačiai veikianti tokia funkcija, kuri automatiškai iškviestų policiją vien dėl atvirkščiai suvesto PIN. Kitaip tariant, bankomatas neperpras jūsų ketinimo, o pinigai „neužstrigs“ specialiai tam, kad sulaikytų plėšiką.
Būtent ši vieta ir yra pavojingiausia. Žmogus, kuris tiki šiuo mitu, kritinėje situacijoje gali manyti, kad jau pasiuntė pagalbos signalą, nors iš tiesų nieko neįvyko. Dar blogiau — jei įtartinas asmuo stovi visai šalia, bet koks delsimas, painiojimasis ar pakartotinas PIN vedimas gali tik dar labiau padidinti įtampą. Dėl to ši legenda nėra vien nekaltas gandas. Ji gali suteikti klaidingą saugumo jausmą.
Kodėl tokia sistema taip ir netapo standartu
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sprendimas būtų idealus. Vis dėlto praktikoje iškart atsiranda daug problemų. Viena jų — vadinamieji palindrominiai PIN kodai, kurie vienodai atrodo ir skaitomi iš abiejų pusių, pavyzdžiui, 2222 ar 4334. Tokiais atvejais sistemai būtų sudėtinga suprasti, ar žmogus tikrai siunčia pavojaus signalą, ar tiesiog įveda įprastą kodą. Dėl to net oficialiuose svarstymuose buvo kalbama apie papildomus algoritmus, kurie bandytų apeiti šią problemą.
Kita bėda dar žmogiškesnė: streso akimirkomis žmonės dažnai klysta. Bankomato naudojimas, kai šalia stovi grasinantis asmuo, ir taip yra labai įtempta situacija. Jei tokiu momentu dar reikėtų staiga prisiminti, kaip tiksliai „atbulai“ įvesti kodą, tikimybė suklysti būtų didelė. O jei nusikaltėlis pastebėtų, kad kažkas vyksta ne taip, pasekmės galėtų būti dar blogesnės. Būtent todėl idėja, nors ir skambėjo gudriai, taip ir netapo plačiai įdiegta praktika. FTC 2010 metų ataskaitoje taip pat nurodyta, kad pats sistemos autorius neturėjo klientų ir nežinojo kitų realiai naudojamų tokių sistemų.
Ką iš tiesų verta žinoti vietoje šio mito
Svarbiausia žinutė labai paprasta: atvirkščiai suvestas PIN kodas nėra slaptas universalus bankomato signalas. Tai senas ir labai gyvybingas mitas, paremtas realia, bet taip ir neišpopuliarėjusia idėja. Jei žmogus atsiduria pavojingoje situacijoje prie bankomato, saugiausia remtis ne interneto legendomis, o sveiku protu ir oficialiomis saugumo rekomendacijomis.
Tai reiškia viena: neprovokuoti, nesiginčyti ir nebandyti „apgauti sistemos“, jei nesate tikri, kad tokia funkcija išvis egzistuoja. Ši istorija išliko todėl, kad žmonėms labai norisi tikėti paprastu, gudriu sprendimu pavojingai problemai. Tačiau realybė kur kas mažiau kinematografiška. Bankomatas nėra slaptas pagalbos telefonas, o atvirkščias PIN dažniausiai yra tik neteisingas PIN.
