Pelėsis duše grįžta vėl ir vėl? Šios paprastos priemonės gali sustabdyti juodas dėmes

Pelėsis duše dažnai atsiranda tyliai: iš pradžių tik keli tamsūs taškeliai silikoninėje siūlėje, vėliau pilkšvas ruožas tarp plytelių, dar po savaitės – nemalonus drėgmės kvapas, kurio nebeužmaskuoja nei kvapikliai, nei atidarytos durys. Vonios kambarys yra viena palankiausių vietų pelėsiui, nes čia nuolat šilta, drėgna ir dažnai trūksta gero oro judėjimo.

Gera žinia ta, kad nedidelius pelėsio plotus dažnai galima sutvarkyti ir namuose. Tam nebūtina iškart pirkti agresyviausių chemikalų ar šveisti paviršių iki rankų skausmo. Tačiau svarbu suprasti vieną dalyką: jeigu pašalinsite tik matomas dėmes, bet paliksite drėgmę, pelėsis labai greitai sugrįš. Todėl valymas turi eiti kartu su džiovinimu, vėdinimu ir kelių įpročių pakeitimu.

Pirmiausia pasirūpinkite saugumu ir nevalykite bet kaip

Prieš imantis valymo, verta užsimauti gumines pirštines, atidaryti duris ar langą, o jei vonioje yra ventiliatorius – jį įjungti. Pelėsio sporos ir valymo priemonių garai nėra tai, kuo norisi kvėpuoti užsidarius mažoje patalpoje. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurie turi alergijų, astmą, jautresnius kvėpavimo takus ar gyvena su mažais vaikais.

Nedideliems plotams galima naudoti vandenilio peroksidą arba baltąjį actą. Svarbiausia – nemaišyti skirtingų priemonių tarpusavyje. Ypač pavojinga maišyti actą su balikliu ar kitais chloro turinčiais valikliais, nes gali susidaryti kenksmingi garai. Jei naudojate vieną priemonę, ją ir naudokite iki galo: užpurkškite, palaukite, nušveiskite, nuplaukite ir tik tada, jei reikia, kitą kartą rinkitės kitą metodą.

Prieš valydami didesnį plotą, priemonę išbandykite mažiau matomoje vietoje. Kai kurie paviršiai gali pakeisti spalvą, pašviesėti ar prarasti blizgesį. Tai ypač aktualu natūraliam akmeniui, jautresniems glaistams, dažytiems paviršiams ar dekoratyvinėms dangoms.

Vandenilio peroksidas gali padėti, kai matomos tamsios dėmės

Vandenilio peroksidas dažnai naudojamas ten, kur reikia ne tik nuvalyti, bet ir pašviesinti pelėsio paliktas dėmes. Į purkštuvą galima įpilti vandenilio peroksido ir vandens lygiomis dalimis. Tirpalu apipurkškite pelėsio pažeistas vietas ir palikite maždaug 10–20 minučių, kad priemonė spėtų paveikti nešvarumus.

Po to paviršių nušveiskite šepetėliu. Plytelių tarpams geriausiai tinka siauresnis šepetėlis arba senas dantų šepetėlis, nes jis pasiekia siūles ir kampus, kuriuose pelėsis dažniausiai laikosi stipriausiai. Nušveitus viską reikia kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu ir nusausinti mikropluošto šluoste.

Būtent nusausinimas čia labai svarbus. Dažna klaida – nuvalyti pelėsį, nuplauti sieneles ir palikti jas šlapias. Tokiu atveju vonioje vėl lieka drėgna terpė, kurioje pelėsis jaučiasi puikiai. Jei norite, kad rezultatas laikytųsi ilgiau, po valymo paviršiai turi likti kuo sausesni.

Actas tinka paprastam valymui, bet turi ribas

Baltasis actas dėl savo rūgštingumo gali padėti valyti pelėsį, kalkių nuosėdas ir nemalonų kvapą. Jį taip pat galima maišyti su vandeniu lygiomis dalimis ir supilti į purkštuvą. Užpurkškite ant pažeistų vietų, palikite 20–30 minučių, tuomet nušveiskite šepetėliu, nuplaukite ir nusausinkite.

Actas ypač patogus dušo kabinos sienelėms, kai kartu matyti ir vandens dėmės. Tačiau jis netinka viskam. Actu nereikėtų valyti natūralaus akmens paviršių, pavyzdžiui, marmuro ar kai kurių kitų jautrių dangų, nes rūgštis gali juos pažeisti. Jei abejojate, geriau rinktis švelnesnį valiklį arba patikrinti gamintojo rekomendacijas.

Dušo galvutę galima išvalyti atskirai. Į plastikinį maišelį įpilkite šilto vandens ir baltojo acto lygiomis dalimis, užmaukite jį ant dušo galvutės ir pritvirtinkite gumelėmis. Palikite maždaug valandai, tada nuimkite, paleiskite šiltą vandenį ir gerai nusausinkite. Taip galima pašalinti dalį kalkių, nešvarumų ir drėgmės kvapą palaikančių apnašų.

Kodėl pelėsis grįžta net po gero valymo

Jei pelėsis po kelių savaičių vėl atsiranda toje pačioje vietoje, problema greičiausiai ne valymo priemonėje. Dažniausiai kaltas nuolatinis drėgmės perteklius. Duše vanduo kaupiasi ant sienelių, grindų, silikoninių siūlių, dušo užuolaidos ar kabinos bėgelių. Jei po maudynių viskas paliekama savaime džiūti, ypač prastai vėdinamoje vonioje, pelėsiui sąlygos beveik idealios.

Po dušo verta bent greitai nubraukti vandenį nuo sienelių guminiu nubrauktuvu arba nušluostyti labiausiai šlampančias vietas. Tai užtrunka mažiau nei minutę, bet labai sumažina drėgmės kiekį. Taip pat palikite praviras dušo kabinos dureles ar vonios kambario duris, kad oras galėtų judėti. Jei yra ventiliatorius, leiskite jam veikti ne tik prausiantis, bet ir kurį laiką po dušo.

Ypač verta stebėti silikonines siūles. Jei jos pajuodusios giliai, minkštos, atšokusios ar pelėsis tarsi įaugęs į vidų, vien paviršinis valymas gali nepadėti. Tokiu atveju silikoną gali tekti pašalinti ir užtepti iš naujo, nes pelėsis jau būna įsigėręs giliau.

Kada naminių priemonių nebepakanka

Naminiai valymo būdai tinka nedideliems, paviršiniams pelėsio plotams. Jeigu pelėsio daug, jis plinta ant sienų, lubų, už baldų, aplink ventiliaciją arba nuolat grįžta nepaisant valymo, verta ieškoti gilesnės priežasties. Tai gali būti prasta ventiliacija, vandens pratekėjimas, per didelė drėgmė būste ar net statybinės problemos.

Tokiais atvejais vien actas ar vandenilio peroksidas išspręs tik vaizdą, bet ne priežastį. Jei namuose jaučiamas stiprus pelėsio kvapas, atsiranda drėgnos dėmės, lupasi dažai ar tamsuoja kampai, geriau neatidėlioti ir pasikonsultuoti su specialistais. Pelėsis nėra tik estetinė problema, ypač jei namuose gyvena jautresni žmonės.

Paprasta taisyklė tokia: pelėsį reikia ne tik nuvalyti, bet ir atimti iš jo drėgmę. Švarus dušas, sausi paviršiai, veikianti ventiliacija ir reguliarus valymas daro daugiau nei vienkartinis stiprus šveitimas. Vonios kambaryje laimi ne tas, kuris kartą per mėnesį kovoja su juodomis dėmėmis, o tas, kuris neleidžia joms patogiai įsikurti.