Šildymo sezonas prasideda: kokią kambario temperatūrą verta nustatyti, kad būtų jauku ir neišaugtų sąskaita

Dažna klaida prasidėjus šildymo sezonui – visus kambarius šildyti vienodai ir termostatą sukti aukščiau vos pajutus vėsesnį rytą. Daugumai namų jauki ir racionali temperatūra svetainėje yra apie 20–22 °C, miegamajame dažniausiai pakanka 17–19 °C, o vonioje galima palaikyti kiek šilčiau.

Vienu laipsniu šiltesnis oras atrodo menkniekis, tačiau jis juntamas ir sąskaitoje, ypač kai toks režimas laikomas visą parą. Komfortą dažnai lemia ne maksimaliai karštas radiatorius, o tolygi temperatūra, mažiau skersvėjų ir protingai uždarytos kambarių durys.

Šilta turi būti ten, kur gyvenama, o ne visur vienodai

Svetainėje, virtuvėje ar darbo kambaryje žmonės sėdi, juda mažiau, todėl maždaug 20–22 °C paprastai leidžia jaustis patogiai. Jei namuose yra mažų vaikų, vyresnių žmonių ar žmogus ilgai dirba sėdimą darbą, gali norėtis viršutinės šio intervalo ribos. Tačiau nuolat laikyti gerokai aukštesnę temperatūrą dažnai reiškia ne daugiau jaukumo, o sausą orą ir didesnes išlaidas.

Miegamajame vėsesnis oras daugeliui tinka geriau nei perkaitinta patalpa. Vakare užtenka šiltesnės patalynės, o prieš miegą trumpai išvėdintas kambarys gali būti malonesnis nei visą naktį įkaitęs oras. Jei miegamasis labai vėsus, pirmiausia verta patikrinti, ar pro langus ir duris nepatenka šaltis.

Vonioje ir vaikų maudymosi metu natūraliai norisi daugiau šilumos. Vis dėlto jos nereikia laikyti kaip šiltnamio visą dieną: po dušo būtina ištraukti drėgmę vėdinant, nes vien aukštesnė temperatūra neapsaugo nuo rasojančių kampų ar pelėsio.

Didžiausią skirtumą daro pastovumas

Grįžus į šaltus namus kyla noras termostatą pasukti iki maksimumo. Tačiau kambarys nuo to nebūtinai sušils greičiau, o radiatoriai ilgiau dirbs visu pajėgumu ir patalpa gali būti perkaitinta. Patogiau nustatyti norimą ribą ir leisti sistemai ją pasiekti ramiai.

Trumpam išvykstant ar naktį temperatūrą galima šiek tiek sumažinti, bet nereikėtų namų visiškai atšaldyti. Šaltos sienos, langų angokraščiai ir baldai vėliau sukaupia daugiau drėgmės, o sugrąžinti komfortą gali būti sunkiau. Tai ypač aktualu senesniuose, prasčiau apšiltintuose būstuose.

Šildymo sezonas prasideda: kokią kambario temperatūrą verta nustatyti, kad būtų jauku ir neišaugtų sąskaitaNuotrauka: Pexels / Jan van der Wolf

Kai kambaryje vėsu, kaltas ne visuomet termostatas

Žmogus dažnai pyksta ne dėl paties 20 °C skaičiaus, o dėl to, kad prie lango jaučiasi lyg sėdėtų lauke. Tokį pojūtį sukelia nesandarūs langai, šaltos išorinės sienos, užuolaidomis uždengti radiatoriai arba nuolat pravertos durys į nešildomą patalpą.

Radiatorių verta palikti neužstatytą sofa, komoda ar tankiomis užuolaidomis. Kitaip šiluma kaupiasi už baldo, o ne pasklinda kambaryje. Taip pat naudinga reguliariai, bet trumpai intensyviai išvėdinti patalpas, užuot valandų valandas laikant pravirą langą.

Maži įpročiai, kurie padeda neperkaitinti namų

• Termostatą laikykite stabiliai, o ne kas kelias valandas sukite iš minimumo į maksimumą.
• Miegamajame rinkitės vėsesnį režimą ir šiltesnę patalynę, o ne šildykite jį kaip svetainę.
• Neuždenkite radiatorių baldais, skalbiniais ar ilgomis užuolaidomis.
• Vėdinkite trumpai ir plačiai atvėrę langus, ypač po maisto gaminimo ar maudynių.
• Jei viename kambaryje nuolat šalta, pirmiausia ieškokite skersvėjo, drėgmės ar šildymo sistemos problemos.

Protingas atspirties taškas šildymo sezonui – apie 20–22 °C dažniausiai naudojamose patalpose ir kiek vėsiau ten, kur miegama. Jei prie tokios temperatūros vis tiek nemalonu, verta tvarkyti šilumos nuostolius, o ne vien kelti termostato nustatymą.