Skalbimo mašinos durelių po skalbimo neuždarau: palieku pravertas, kad būgne neatsirastų pelėsis ir kvapas

Mano skalbimo mašinos durelės beveik visada pravertos. Ne todėl, kad pamirštu jas uždaryti. Tiesiog jau seniai pastebėjau, kad po skalbimo uždarius būgną viduje ilgai laikosi drėgmė. O paskui ateina diena, kai atidarai mašiną, norėdamas sudėti švarius drabužius, ir vietoj įprasto skalbiklio kvapo pajunti kažkokį nemalonų, užsistovėjusį tvaiką.

Anksčiau apie tai nė nesusimąstydavau. Išimdavau skalbinius, uždarydavau dureles ir viskas. Atrodė, kad taip tvarkingiau, ypač kai skalbimo mašina stovi vonios kambaryje ir nesinori, kad jos durelės nuolat būtų atsikišusios. Tačiau kartą valydamas pastebėjau, kiek vandens lieka durelių sandarinimo gumos klostėse. Net praėjus kelioms valandoms po skalbimo ten vis dar buvo šlapia.

Nuo tada pakeičiau vieną paprastą įprotį. Išėmęs skalbinius, durelių neužtrenkiu, o palieku šiek tiek pravertas. Dažniausiai praveriu ir skalbiklio stalčiuką. Pastebėjau, kad mašinos vidus greičiau išdžiūsta, o nemalonus kvapas nebevargina taip, kaip anksčiau. Tiesa, vien pravertų durelių neužtenka – yra dar kelios vietos, kurias būtina prižiūrėti.

Kodėl uždarytoje skalbimo mašinoje atsiranda nemalonus kvapas?

Skalbimo metu būgne nuolat būna vandens, o pasibaigus programai dalis drėgmės lieka ant vidinių paviršių, sandarinimo gumos ir skalbiklio stalčiuke. Tai visiškai normalu. Problema prasideda tada, kai ši drėgmė ilgai neišgaruoja.

Uždarius dureles, oro cirkuliacija sumažėja. Jeigu mašinos viduje dar yra skalbiklio, audinių minkštiklio likučių ar kitų nešvarumų, susidaro palankesnės sąlygos mikroorganizmams daugintis. Ilgainiui gali atsirasti nemalonus kvapas, gleivėtos apnašos, o kai kuriose vietose – ir pelėsis.

Ypač dažnai nešvarumai kaupiasi priekinio pakrovimo skalbimo mašinų durelių gumoje. Jos klostėse gali likti vandens, pūkelių, plaukų ir smulkių šiukšlių. Iš išorės viskas atrodo švaru, tačiau atlenkus gumos kraštą kartais galima rasti nemalonių staigmenų.

Dėl šios priežasties vien durelių pravėrimas neišspręs problemos, jei mašinos viduje jau susikaupė daug nešvarumų. Tačiau tai geras kasdienis įprotis, padedantis sumažinti užsistovėjusios drėgmės kiekį.

Dar pastebėjau, kad nemalonus kvapas dažniau atsiranda tada, kai ilgą laiką skalbiu tik 30 laipsnių temperatūroje. Žemesnė temperatūra tinka daugeliui kasdienių drabužių, bet ji ne visada padeda pašalinti mašinos viduje susikaupusias apnašas. Todėl kartkartėmis pasirūpinu ir pačios skalbimo mašinos išvalymu.

Po kiekvieno skalbimo padarau tris paprastus dalykus

Pirmiausia nepalieku šlapių drabužių būgne. Anksčiau pasitaikydavo, kad skalbimo programa baigdavosi vakare, o aš prisimindavau ją tik kitą rytą. Tuomet skalbiniai kartais jau būdavo įgavę nemalonų kvapą ir tekdavo juos skalbti dar kartą.

Dabar stengiuosi skalbinius išimti netrukus po programos pabaigos. Jeigu žinau, kad nebūsiu namuose, skalbimą atidedu arba, jei mašina turi tokią funkciją, nustatau programos pabaigą man patogiu laiku.

Antras dalykas – durelių guma. Pasiimu sausą šluostę ir perbraukiu per apatines jos klostes, kuriose dažniausiai lieka vandens. Tai užtrunka vos kelias sekundes, bet skirtumas tikrai juntamas. Kartais ten randu ir smulkių pūkelių, kuriuos iškart pašalinu.

Trečia, palieku pravertas dureles ir šiek tiek ištrauktą skalbiklio stalčiuką. Nebūtina durelių atidaryti iki galo. Svarbu, kad oras galėtų patekti į būgną ir drėgmė lengviau išgaruotų.

Vis dėlto namuose, kuriuose yra mažų vaikų ar gyvūnų, būtina įvertinti saugumą. Atviras būgnas neturi tapti vieta vaikams žaisti ar augintiniams slėptis. Jeigu saugiai palikti durelių pravertų neįmanoma, geriau išdžiovinti pasiekiamus paviršius ir vadovautis gamintojo nurodymais.

Pelėsis iš skalbimo mašinos dings greičiau

Viena klaida, kurią dariau su skalbikliu, tik pablogindavo padėtį

Ilgą laiką maniau, kad kuo daugiau įpilsiu skalbiklio, tuo švaresni bus drabužiai ir tuo maloniau kvepės visa skalbimo mašina. Ypač mėgdavau nepagailėti audinių minkštiklio. Tačiau vėliau pradėjau pastebėti, kad stalčiuke kaupiasi lipnios apnašos, o kartais tenka plauti net jo kampučius.

Per didelis skalbiklio kiekis ne visada išskalaujamas taip, kaip norėtųsi. Dalis likučių gali kauptis stalčiuke, ant guminių tarpinių ir kitose skalbimo mašinos vietose. Susimaišę su nešvarumais jie gali prisidėti prie nemalonaus kvapo atsiradimo.

Dabar skalbiklio pilu tiek, kiek reikia pagal skalbinių kiekį, jų nešvarumą ir vandens kietumą. Nebemanau, kad papildomas šaukštas miltelių ar didesnis kiekis gelio savaime padarys drabužius švaresnius.

Kartą per kurį laiką ištraukiu skalbiklio stalčiuką ir išplaunu jį šiltu vandeniu. Ypač atidžiai išvalau vietą, kur pilamas minkštiklis. Jei stalčiuke yra apnašų, jas pašalinu minkštu šepetėliu. Prieš įdėdamas stalčiuką atgal, leidžiu jam išdžiūti.

Tai vienas tų darbų, kuriuos lengva atidėlioti, kol galiausiai pamatai, kiek nešvarumų ten buvo susikaupę.

Kartą per mėnesį prisimenu ir būgno valymo programą

Nors durelių pravėrimas padeda sumažinti drėgmės kaupimąsi, vien jo nepakanka norint tinkamai prižiūrėti skalbimo mašiną. Todėl reguliariai naudoju būgno valymo programą, jeigu ją numato gamintojas.

Mano taisyklė paprasta: nelaukiu, kol atsiras nemalonus kvapas. Geriau kartkartėmis išvalyti mašiną, negu vėliau bandyti pašalinti įsisenėjusias apnašas.

Valymo programą paleidžiu be skalbinių, laikydamasis prietaiso instrukcijos. Kai kuriuose modeliuose naudojama aukšta temperatūra, kituose numatyta atskira automatinė programa. Jeigu reikia specialios valymo priemonės, renkuosi tokią, kuri tinka konkrečiai skalbimo mašinai.

Internete esu matęs įvairių patarimų į būgną pilti actą, berti sodą ar maišyti skirtingas valymo priemones. Tačiau tokių eksperimentų vengiu. Netinkamos medžiagos gali pakenkti kai kurioms prietaiso dalims, o maišyti cheminius valiklius gali būti pavojinga. Geriau naudoti gamintojo rekomenduojamą būdą.

Taip pat nepamirštu išvalyti išleidimo siurblio filtro, jeigu mano skalbimo mašinos konstrukcija leidžia ir instrukcijoje numatyta, kaip tai padaryti. Ten gali susikaupti plaukų, monetų, pūkelių ir kitų smulkių daiktų. Prieš valydamas būtinai išjungiu prietaisą ir pasiruošiu indą vandeniui, nes atsukus filtrą jo gali ištekėti.

Jeigu nepaisant valymo mašinoje nuolat jaučiamas kanalizacijos kvapas, patikrinu ir vandens išleidimo žarnos prijungimą. Kartais problema slypi ne būgne, o netinkamai veikiančiame nuotekų sifone ar išleidimo sistemoje.

Dabar po skalbimo durelių nebeuždarau automatiškai. Išimu drabužius, nušluostau likusį vandenį ir leidžiu skalbimo mašinai išdžiūti. Tai užtrunka trumpiau, nei vėliau valyti pelėsio pažeistas gumines tarpines ar antrą kartą skalbti nemalonų kvapą įgavusius drabužius.

Man šis įprotis tapo toks pat įprastas kaip švarių skalbinių padžiovimas. Jokių brangių priemonių ar sudėtingų gudrybių. Tik kelios papildomos akimirkos po kiekvieno skalbimo, kad skalbimo mašinos viduje kuo mažiau užsilaikytų drėgmė.