Supjaustytas obuolys paruduoja dar iki pietų? Paprasta gudrybė padės išsaugoti jo išvaizdą be citrinų sulčių

Ryte supjaustote obuolį, sudedate į priešpiečių dėžutę ir tikitės, kad per pertrauką jis bus gardus užkandis. Tačiau po kelių valandų vaizdas jau kitoks: skiltelių paviršius patamsėjęs, o vaikas parsineša jas namo beveik nepaliestas. Pažįstama situacija ir tiems, kurie vaisių įsideda į darbą ar pasiima į ilgesnį pasivaikščiojimą. Nors obuolio skonis gali būti beveik nepasikeitęs, jo išvaizda apetito nebežadina.

Pasirodo, sulėtinti šį rudavimą galima labai paprastai – supjaustytą obuolį vėl sudėjus į pradinę formą ir sutvirtinus gumytėmis. Leidinys CHIP aprašo būdą, kuriam nereikia nei citrinų sulčių, nei mirkymo. Gudrybės esmė – neleisti perpjautiems paviršiams laisvai liestis su oru. Vis dėlto svarbu obuolį tinkamai supjaustyti ir gabalėlius suspausti pakankamai glaudžiai.

Kodėl atskiros skiltelės taip greitai pakeičia spalvą?

Kol obuolys sveikas, jo minkštimą dengia žievelė. Perpjovus vaisių, atviri paviršiai susiduria su ore esančiu deguonimi ir prasideda fermentinis rudavimas. Todėl ryte šviesios skiltelės vėliau gali atrodyti gerokai prasčiau, nors vien toks spalvos pokytis savaime dar nereiškia, kad obuolys sugedęs.

Įprastai nuo rudavimo bandoma apsisaugoti citrinų sultimis, tačiau ne visiems patinka jų suteikiamas rūgštumas. Gumytėmis sutvirtinto obuolio principas kitoks: suglaudus gabalėlius, sumažėja oro patekimas prie pjūvių. Tai gali sulėtinti spalvos pokytį, nors visiškai sustabdyti rudavimo ar garantuoti vienodą rezultatą kiekvieną kartą nereikėtų tikėtis.

Keturi pjūviai, kelios gumytės – ir obuolys vėl vientisas

Nuplautą obuolį pastatykite ant pjaustymo lentelės koteliu į viršų. Atlikite du lygiagrečius vertikalius pjūvius abipus sėklalizdžio, tuomet dar du – statmenai pirmiesiems, taip pat palikdami sėklalizdį viduryje. Žiūrint iš viršaus, pjūviai turėtų sudaryti grotelių raštą. Taip aplink centrinę dalį gausite aštuonis gabalėlius, kuriuos vėliau bus patogu atskirti ir valgyti.

Pjaustydami stenkitės išlaikyti obuolio formą arba iškart sudėkite visas dalis į ankstesnes vietas. Tuomet apjuoskite vaisių viena ar dviem gumytėmis skersai, o dar vieną uždėkite išilgai, per viršų ir apačią. Pastaroji padės kitoms gumytėms nenuslysti. Rinkitės švarias, sąlyčiui su maistu tinkamas gumytes, geriausia platesnes ir tokio dydžio, kad jos prilaikytų gabalėlius, tačiau neįsirėžtų į vaisių.

Sėklalizdžio šiame etape neišimkite: jis lieka viduryje ir padeda išlaikyti visas dalis savo vietose. Kuo tiksliau gabalėlius suglausite, tuo mažiau jų perpjauto paviršiaus bus atvira orui. Atėjus laikui užkąsti, pakaks nuimti gumytes ir išskirstyti obuolį.

Vieną detalę pamiršus, kuprinėje laukia nemaloni staigmena

Nors sutvirtintas obuolys vėl primena sveiką vaisių, palaidai mesti jo į kuprinę nereikėtų. Pro pjūvius gali ištekėti sulčių, kurios suteps daiktus ir paliks lipnių dėmių. Todėl paruoštą obuolį dėkite į sandarią maisto dėžutę, geriausia ne per didelę, kad nešamas vaisius joje nesiblaškytų.

CHIP autorius šį būdą išbandė žygyje ir nurodė, kad iki pirmojo sustojimo, praėjus kelioms valandoms, obuolys išliko šviesus bei sultingas, o gabalėliai pasislinko tik nežymiai. Tai vieno bandymo rezultatas, tačiau jis parodo, kodėl toks paruošimas gali būti patogus išvykose ar ruošiant užkandį į darbą.

Šis būdas geriausiai tinka tada, kai planuojate suvalgyti visą obuolį per vieną kartą. Išėmus kelias dalis, likusių jau nepavyks taip pat glaudžiai sudėti aplink sėklalizdį, todėl pjūvius vėl pasieks oras. Tačiau jei pagrindinis rūpestis – iki pertraukos išlaikyti patraukliai atrodančias, iš anksto supjaustytas skilteles, kelios gumytės gali būti visai paprastas sprendimas.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!