Daugiau nei keturi iš dešimties žmonių prisipažįsta vengiantys kviestis svečius į namus ne todėl, kad nemėgtų bendravimo. Juos labiausiai stabdo paprastesnė, bet labai pažįstama priežastis – netvarka ir valymas po susitikimo. Lietuvoje ši problema ypač atpažįstama prieš gimtadienius, šeimos pietus ar šventes, kai svečiai dar neatėjo, o šeimininkai jau mintyse plauna grindis.
Namai tampa ne poilsio vieta, o scena, kurią reikia paruošti
Apklausa, atlikta Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad daugiau nei 40 proc. žmonių vengia priimti svečius namuose, nes nenori tvarkytis po jų apsilankymo. Daugiausia netvarkos, apklausos duomenimis, palieka didesnės šeimos šventės – Kalėdos, gimtadieniai ir vakarėliai.
Nors tai britų apklausa, pats reiškinys Lietuvoje skamba labai pažįstamai. Svečiai dažnai reiškia ne tik kavą, pyragą ir pokalbius. Tai reiškia ir skubų dulkių valymą prieš jiems ateinant, vonios kambario tikrinimą, indų krūvą po vakarienės, trupinius po stalu, dėmes ant staltiesės ir klausimą, kodėl viskas atrodo pavargę būtent tada, kai norisi pasirodyti tvarkingai.
Dėl to kvietimas į namus neretai tampa ne džiaugsmu, o mažu projektu. Reikia suplanuoti maistą, sutvarkyti svetainę, paslėpti kasdienybės chaosą ir dar pasiruošti tam, kad po visko teks tvarkytis iš naujo.
Labiausiai gąsdina ne svečiai, o jų paliekami pėdsakai
Tyrime minimi ir konkretūs „svečio košmarai“: išlietas raudonas vynas ant kilimo, prieš pat atvykstant svečiams numestas tortas, dėmės ant baldų ar virtuvėje likęs chaosas. Dalis apklaustųjų dėl tokių situacijų jaučiasi susierzinę, kiti vėliau iš jų juokiasi, tačiau bendras vardiklis aiškus – netvarka tampa emocine kaina už bendravimą.
Lietuviškuose namuose tai dažnai dar sustiprina noras „priimti kaip reikia“. Ant stalo turi būti daugiau nei pakanka, namai turi atrodyti tvarkingiau nei kasdien, o šeimininkas – ne pavargęs, bet malonus. Toks standartas iš anksto kelia įtampą.
Todėl dalis žmonių renkasi paprastesnį kelią: susitikti kavinėje, parke, sodyboje ar pasivaikščiojime. Ne todėl, kad nenori artumo, o todėl, kad nenori po jo likti su pilna kriaukle, lipniomis grindimis ir nuovargiu.
Didžiausia problema čia ne netvarka, o jausmas, kad namai turi būti tobuli, kad į juos būtų galima ką nors pakviesti.
Kaip sumažinti spaudimą prieš svečius
Pirmas žingsnis – nustoti ruoštis taip, tarsi ateitų komisija. Svečiai dažniausiai prisimena ne idealiai blizgančias grindis, o atmosferą, maistą, pokalbį ir tai, ar šeimininkai patys buvo atsipalaidavę.
Praktiškai padeda paprastas sprendimas: prieš atvykstant svečiams tvarkyti tik tas zonas, kuriose jie iš tikrųjų bus – svetainę, virtuvės stalą, tualetą, prieškambarį. Miegamasis, spintos, stalčiai ir vaikų kambario kampai neprivalo tapti parodine ekspozicija.
Po susitikimo verta nesistengti visko sutvarkyti per vieną vakarą. Indus galima sudėti į vieną vietą, dėmes nuvalyti iškart, o likusius darbus palikti rytui. Jei svečiai artimi, visai normalu paprašyti pagalbos – nurinkti stalą, sudėti lėkštes, išnešti šiukšles. Tai nesugadina vakarienės, o dažnai net padaro ją jaukesnę.
Lietuvoje vis dar gajus įsitikinimas, kad geras šeimininkas turi viską padaryti pats. Tačiau būtent šis įsitikinimas ir paverčia svečius našta. Jeigu norime dažniau matytis namuose, reikia mažiau vaidinti tobulą tvarką ir daugiau leisti namams būti gyviems.
Svečiai ateina ne tikrinti dulkių. Jie ateina pas žmones. O keli trupiniai po stalu dažnai yra ne prastos šeimininkės ar šeimininko ženklas, o įrodymas, kad namuose iš tikrųjų kažkas vyko.
