Termostatinė galvutė ant „3“ – tai ne 3 laipsniai: kokią temperatūrą reiškia kiekvienas skaičius ir kodėl jos nereikia sukti iki galo

Ant radiatoriaus esantis „3“ dažniausiai reiškia maždaug 20 °C kambario temperatūrą, o ne tris laipsnius ir ne „vidutinį šildymą“. Daugelyje termostatinių galvučių „1“ atitinka apie 12–14 °C, „2“ – apie 16–17 °C, „4“ – apie 23–24 °C, o „5“ gali reikšti maždaug 26–28 °C.

Grįžus į vėsų butą ranka pati dažnai pasuka galvutę iki galo, tikintis, kad radiatorius pradės kaisti greičiau. Tačiau termostatas neveikia kaip automobilio greičio pedalas: nustatymas „5“ patalpos nesušildys greičiau nei „3“, tik leis jai įkaisti labiau.

Skaičiai rodo norimą kambario šilumą

Termostatinė galvutė stebi aplink ją esančio oro temperatūrą ir reguliuoja, kiek karšto vandens patenka į radiatorių. Kol kambaryje vėsiau nei nustatyta riba, vožtuvas būna atviras. Kai pasiekiama pageidaujama temperatūra, jis palaipsniui užsidaro.

Tikslios reikšmės gali šiek tiek skirtis pagal gamintoją ir galvutės modelį, todėl skaičius verta laikyti orientyru, o ne laboratoriniu termometru. Ant kai kurių galvučių esanti snaigė arba žvaigždutė paprastai yra apsaugos nuo užšalimo padėtis – ji skirta ne patogiam gyvenimui, o tam, kad labai atvėsus patalpai sistema neliktų visai be apsaugos.

Kambaryje, kuriame norisi įprastos gyvenamosios šilumos, dažniausiai pakanka „3“. Miegamajame daugeliui žmonių patogiau palaikyti kiek žemesnę temperatūrą, todėl ten gali tikti „2“ ar padėtis tarp „2“ ir „3“. Retai naudojamose patalpose nebūtina laikyti „5“, jei tikslas nėra sąmoningai turėti itin šiltą kambarį.

Kodėl pasukus iki „5“ radiatorius neįkaista greičiau

Radiatoriaus šilumą lemia į namą tiekiamo vandens temperatūra, sistemos slėgis, radiatoriaus dydis ir tai, ar vožtuvas gali praleisti vandenį. Kai termostatas jau visiškai atidarytas, papildomai jo „atsukti“ nebėra kur. Padėtis „5“ tiesiog nurodo vožtuvui neužsidaryti tol, kol aplink galvutę nebus labai šilta.

Dėl to vakare kambarys gali perkaisti, o vėliau tenka atidaryti langą. Tuomet šiluma išleidžiama į lauką, o ne naudojama ten, kur jos reikia. Ypač tai jaučiama daugiabučiuose, kur vieno buto įprotis „pasikaitinti ir išvėdinti“ nepadeda nei namo sąnaudoms, nei pastovesnei temperatūrai.

Kita dažna problema – uždengta galvutė. Jei ją slepia storos užuolaidos, baldo kraštas ar radiatoriaus dėžė, mažoje uždaroje erdvėje susikaupia karštis. Galvutė „pagalvoja“, kad visas kambarys jau šiltas, ir per anksti prislopina radiatorių, nors prie sofos vis dar vėsu.

Termostatinė galvutė ant „3“ – tai ne 3 laipsniai: kokią temperatūrą reiškia kiekvienas skaičius ir kodėl jos nereikia sukti iki galoNuotrauka: Pixabay / geralt

Kaip nusistatyti šilumą be nuolatinio sukiojimo

Pirmiausia nustatykite galvutę ties „3“ ir leiskite kambariui ramiai pasiekti temperatūrą – jos nereikia kaitalioti kas kelias minutes. Jei po kurio laiko patalpoje nuolat per šilta, pasukite vos žemiau; jei akivaizdžiai vėsu, kelkite po nedidelį žingsnį.

Termometrą laikykite ne ant radiatoriaus ir ne tiesiog prie lango, o tokioje vietoje, kuri geriau atspindi kambario orą. Neužstatykite galvutės spinta, neužklokite jos užuolaida ir nestatykite prieš ją šilumą skleidžiančių prietaisų. Vėdindami plačiai, bet trumpai, termostatą tuo metu prisukite – kitaip jis, pajutęs šaltą orą, atsidarys visu pajėgumu.

Jei vienas radiatorius šaltas, nors galvutė nustatyta aukštai, problema nebūtinai yra pats termostatas. Gali būti užstrigęs vožtuvas, sistemoje susikaupęs oras ar sutrikęs šildymo balansavimas – tokiu atveju geriau kreiptis į namo administratorių ar šildymo sistemos prižiūrėtoją, o ne dar stipriau sukti rankenėlę.

Patogumas prasideda ne nuo didžiausio skaičiaus

Termostatinė galvutė skirta palaikyti pasirinktą temperatūrą, o ne priversti radiatorių dirbti greičiau. Kasdieniam kambariui pradėkite nuo „3“, koreguokite po truputį ir palikite galvutei laisvą oro cirkuliaciją – taip namuose bus šilta be tvankumo ir bereikalingo langų varstymo.