Vilnietis Paulius, 39, paskolą grąžino anksčiau ir suskaičiavo: sutaupė 18 400 eurų, bet investuoti būtų buvę pelningiau

165 000 eurų būsto paskolą Paulius (vardas pakeistas) uždarė anksčiau, nors pagal pradinį grafiką iki paskutinės įmokos buvo likę 11 metų. 39 metų vilnietis tuo metu pasirinko aiškų tikslą: nebeturėti mėnesinės banko įmokos ir nebepriklausyti nuo kintančių palūkanų. Vėliau jis atsisėdo su skaičiuokle ir pamatė rezultatą, kuris jam pačiam pasirodė dviprasmiškas.

Paskolos palūkanų norma buvo 5,2 proc. Paulius skaičiuoja, kad anksčiau ją padengęs išvengė maždaug 18 400 eurų būsimų palūkanų. Tačiau jis palygino šį sprendimą su kita galimybe: tą pačią 18 400 eurų sumą palikti investuotą plačiai diversifikuotame fonde. Jei fondo vidutinė metinė grąža dešimtmetį siektų 6 proc., sudėtinių palūkanų principu suma išaugtų iki maždaug 32 000 eurų.

Du keliai tai pačiai sumai

Pauliaus palyginimas nėra vien apie tai, kiek pinigų liko sąskaitoje. Grąžinęs paskolą jis gavo garantuotą naudą: nebereikėjo mokėti būsimų 5,2 proc. palūkanų nuo likusios skolos dalies. Jo skaičiavimu, ši nauda per likusį paskolos laiką sudarė 18 400 eurų.

Investavimo scenarijuje skaičiavimas kitoks. 18 400 eurų, kasmet augdami vidutiniškai po 6 proc., per dešimt metų teoriškai virstų maždaug 32 000 eurų. Tai reikštų apie 13 600 eurų prieaugį nuo pradinės sumos. Paulius šiuos du skaičius sugretino paprastai: paskolos uždarymas apsaugojo nuo 18 400 eurų palūkanų, o investuota suma galėjo būti verta apie 32 000 eurų.

Šioje vietoje Paulius ir formuluoja savo išvadą: finansinė ramybė jam galėjo kainuoti daugiau, nei būtų kainavęs sprendimas investuoti. Jis nesako, kad paskolos uždarymas buvo klaida. Jam buvo svarbu žinoti, kad netekus darbo ar sumažėjus pajamoms nereikės galvoti apie didelę mėnesio įmoką. Vis dėlto vien pagal jo pasirinktą investavimo prielaidą potencialus kapitalas po dešimtmečio būtų didesnis.

Vilnietis Paulius, 39, paskolą grąžino anksčiau ir suskaičiavo: sutaupė 18 400 eurų, bet investuoti būtų buvę pelningiauNuotrauka: Unsplash / Jakub Żerdzicki

Prielaidos, nuo kurių priklauso atsakymas

Pauliaus palyginimas remiasi keliomis sąlygomis. Pirmiausia, 18 400 eurų yra jo įvertinta būsimų palūkanų suma, kuri būtų sumokėta per likusius 11 metų, esant jo turėtai 5,2 proc. palūkanų normai ir konkrečiam likusiam mokėjimo grafikui. Jei palūkanų norma būtų mažėjusi, sutaupytos palūkanos galėjo būti mažesnės. Jei ji būtų augusi, ankstyvo grąžinimo nauda būtų didesnė.

Antra prielaida – 6 proc. vidutinė metinė fondo grąža ir dešimties metų laikotarpis. Tokia grąža nėra nei indėlio palūkanos, nei garantija. Fondo vertė per atskirus metus gali kristi, o rezultatas priklauso nuo pasirinktų fondų, mokesčių, investavimo momento ir to, ar žmogus išlaiko investiciją per rinkos nuosmukius. Paulius taip pat lygina vienkartinę 18 400 eurų investiciją su palūkanomis, kurių nebūtų mokėjęs per ilgesnį, 11 metų laikotarpį. Kitaip paskirsčius įmokas ar investuojant dalimis, galutinis rezultatas būtų kitoks.

Skaičiavime nėra įvertinti galimi investavimo mokesčiai, infliacija ir individuali mokesčių situacija. Neįtrauktas ir kitas praktinis klausimas: ar žmogus, negrąžinęs paskolos anksčiau, tikrai būtų nuosekliai investavęs visą sumą, o ne panaudojęs ją kitoms reikmėms. Todėl lentelė parodo vieną finansinį scenarijų, o ne universalią taisyklę.

Kas nesutinka

Pauliaus kaimynas, taip pat turintis būsto kreditą, jo palyginimą vadina pernelyg optimistišku investavimo pusėje. Jo argumentas paprastas: 5,2 proc. palūkanų išvengimas buvo tikras ir iškart apskaičiuojamas rezultatas, o 6 proc. fondo grąža egzistuoja tik kaip ilgalaikė vidurkio prielaida. Blogu rinkos laikotarpiu po dešimties metų fondas gali būti vertas mažiau, nei žmogus planavo, ypač jei pinigų prireikia konkrečią dieną.

Kita vertus, finansų konsultantas, su kuriuo Paulius aptarė savo skaičius, mato ir kitą pusę. Ilgam laikotarpiui investuojančiam žmogui paskola su 5,2 proc. kaina nebūtinai automatiškai reiškia, kad visa laisva suma turi keliauti į ankstyvą grąžinimą. Jeigu šeima turi finansinį rezervą, stabilias pajamas ir toleruoja rinkos svyravimus, dalį lėšų galima skirti paskolai, o dalį – investicijoms. Tačiau toks sprendimas palieka skolą ir reikalauja drausmės, kurios skaičiuoklė neįvertina.

Pauliui svarbiausia liko ne hipotetinė 32 000 eurų suma, o mažesnės mėnesio išlaidos ir jausmas, kad būstas priklauso jam be banko įsipareigojimų. Jo kaimynui svarbesnis likvidus kapitalas, kurį prireikus galima panaudoti, o ne visas lėšas nukreipti į nekilnojamąjį turtą. Abu skaičiavimai prasideda nuo tų pačių 18 400 eurų, bet atsiremia į skirtingą požiūrį į riziką.

O jūs skaičiavote, kiek jums kainuotų paskolą grąžinti anksčiau ar investuoti? Parašykite savo skaičius komentaruose.