11 valandų sniego spąstuose: žiema kaip reikiant smogė Skandinavijai, įstrigo iki 100 transporto priemonių ir sutriko 150 skrydžių

Kelionė Švedijos E4 keliu daliai vairuotojų virto valandų laukimu sniege: netoli Ernšioldsviko įstrigo nuo 60 iki 100 transporto priemonių, o vienas sunkvežimio vairuotojas kelyje praleido net 11 valandų. Tuo metu Norvegijos sostinės Oslo oro uoste atšaukta arba atidėta apie 150 skrydžių. Žiemos smūgis dar nesibaigia – kai kuriose Švedijos vietovėse prognozuojama dar 20–35 centimetrai šviežio sniego.

Nuo ketvirtadienio, lapkričio 12-osios, gausus snygis trikdo susisiekimą dalyje Švedijos ir Norvegijos. Sniegas stabdo automobilius, keičia autobusų maršrutus ir jaukia keleivių planus oro uoste. Švedijos meteorologijos tarnyba ragina be būtinybės nevažiuoti į sudėtingiausių sąlygų paveiktas vietoves – rizika įstrigti išlieka ir penktadienį, lapkričio 13-ąją.

E4 kelyje vairuotojai laukė valandų valandas

Sunkiausia situacija Švedijoje susidarė naktį iš ketvirtadienio į penktadienį ir penktadienio rytą. E4 kelyje netoli Ernšioldsviko, šiaurinėje šalies dalyje, įstrigo dešimtys transporto priemonių. Skirtingais vertinimais, jų buvo nuo 60 iki 100. Apsnigtame ruože automobiliai negalėjo tęsti kelionės, o eismui atnaujinti prireikė tarnybų pagalbos.

Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT kalbėjosi su sunkvežimio vairuotoju Stefanu, kuris įstrigęs praleido 11 valandų. Patirties turintis vairuotojas situaciją priėmė gana ramiai, nes su panašiomis sąlygomis jam jau teko susidurti. Tačiau pats laukimo laikas parodo sutrikimo mastą: kelionės planą teko pakeisti beveik pusės paros sustojimu.

Penktadienio rytą, 8.30 val. pateiktais duomenimis, kelias dar buvo uždarytas. Vietoje dirbo tarnybos, mėginusios atlaisvinti ruožą ir sudaryti sąlygas transportui pajudėti. Tai buvo situacija, kurioje net tinkamai pasiruošęs vairuotojas negalėjo tiesiog pasirinkti didesnio greičio ar tęsti kelionės savo nuožiūra – reikėjo laukti, kol atsiras galimybė pravažiuoti.

Stiprus snygis

„Sniego yra daug daugiau, nei manėme“

Sudėtingos sąlygos susidarė ir Umeo mieste, Vesterboteno regione. Čia sniego iškrito daugiau, nei buvo tikėtasi, todėl kelių priežiūros tarnyboms teko susidoroti su didesniu darbu nei planuota. Valymo tempą apsunkina ir tai, kad tebesningant jau sutvarkytus ruožus gali tekti prižiūrėti pakartotinai.

„Prognozė nebuvo tiksli. Sniego yra daug daugiau, nei manėme. Dabar išgyvename tikrai sunkų laikotarpį“, – SVT sakė Umeo kelių priežiūros vadovas Peras Hilmerssonas. Jo žodžiai atskleidžia, kad kalbama ne vien apie nepatogų rytą: tarnyboms tenka spręsti, kaip išvalyti gatves, kol sąlygos nepablogėjo dar labiau.

Didžiausią nerimą kelia šeštadienį numatomas šaltis. P. Hilmerssonas perspėjo, kad nespėjus pašalinti sniego jis gali sušalti ir sukietėti. „Tada visas sniegas gali užšalti ir tapti kietas kaip akmuo“, – pabrėžė jis. Miesto kelių tvarkymas gali užsitęsti iki vakaro, todėl gyventojams tenka derinti planus prie realios gatvių būklės.

Sniego žadama dar daugiau: vietomis – iki 35 centimetrų

Švedijos meteorologijos tarnybos SMHI prognozė neleidžia tikėtis greitos pabaigos visose paveiktose vietovėse. Vesterboteno pakrantėje iki penktadienio popietės kai kur gali iškristi dar 20–35 centimetrai sniego. Tai būtų papildomas sluoksnis ant jau susikaupusio sniego, dėl kurio ir kilo dalis susisiekimo problemų.

Švedijoje paskelbti perspėjimai dėl sudėtingų orų, įskaitant oranžinio lygio įspėjimus. Gyventojams rekomenduojama atsisakyti nebūtinų kelionių ir įvertinti galimybę įstrigti. Vairuotojui tai svarbi žinia: vien faktas, kad kelias pažymėtas navigacijoje ir maršrutas apskaičiuotas, dar nereiškia, jog tuo metu juo galima sklandžiai pravažiuoti.

Osle sniegas laužė šakas ir stabdė autobusus

Norvegijos sostinėje ketvirtadienio snygis kuriam laikui smarkiai sutrikdė įprastą miesto gyvenimą. Po gausaus sniego svoriu lūžo šakos ir silpnesni medžiai, buvo apgadinta po jais stovėjusių automobilių. Mieste susidarė spūstys, transporto priemonės slydo apsnigtuose ruožuose, o daliai keleivių teko ieškoti kitų būdų pasiekti kelionės tikslą.

Buvo atšaukta dalis miesto ir mokyklinių autobusų reisų. Tokie sutrikimai greitai paliečia daugiau žmonių nei vien vairuotojus: keičiasi kelionės į darbą, vaikų nuvežimas ir grįžimas namo. Kai įprastas autobusas neatvažiuoja, vien tvarkaraščio jau nepakanka – tenka tikrinti, ar konkretus maršrutas apskritai aptarnaujamas.

Sniego valymas tęsėsi ir penktadienį. Miestui svarbu atkurti ne tik pravažiuojamumą pagrindinėse gatvėse, bet ir sąlygas viešajam transportui judėti pagal maršrutus. Todėl vienoje Oslo dalyje situacija jau galėjo gerėti, o kitur slidūs ruožai vis dar ribojo susisiekimą.

Sniego kiekis žemėlapyje

Oro uoste sutriko beveik trečdalio skrydžių planai

Ketvirtadienio vakarą Oslo oro uoste buvo atšaukta arba atidėta apie 150 iš maždaug 500 suplanuotų skrydžių. Tai sudaro apie 30 proc. numatytų reisų. Svarbu atskirti: ne visi šie skrydžiai buvo atšaukti – dalis jų vėlavo, tačiau ir toks pasikeitimas keleiviams gali reikšti prarastą persėdimą ar gerokai vėlesnį atvykimą.

Skrydžių vykdymą apsunkino gausus šlapias sniegas ant kilimo ir tūpimo tako. Todėl problema neapsiribojo vien prastais orais už terminalo langų. Kol oro uosto infrastruktūra tvarkoma, keičiasi išvykimo bei atvykimo laikai, o keleiviams tenka sekti vis atnaujinamą informaciją.

Keliaujantiems su persėdimu ypač svarbu tikrinti visą kelionę. Net jei pirmasis reisas neatšauktas, jo vėlavimas gali pakeisti galimybes spėti į kitą lėktuvą. Tokiu atveju konkrečius sprendimus dėl tolimesnio maršruto reikia derinti su kelionę aptarnaujančia oro bendrove.

Penktadienį Osle jau matyti pagerėjimo ženklų

Penktadienio rytą padėtis Norvegijos sostinėje buvo geresnė nei ketvirtadienį. Valymo darbai tęsėsi, autobusai sugrįžo į daugelį maršrutų, o ankstesnių didelių, snygio sukeltų spūsčių miesto keliuose nebebuvo. Pateiktais rytiniais duomenimis, dėl slidžių sąlygų dar nevažiavo 81-ojo maršruto autobusai.

Šis pagerėjimas svarbus planuojantiems judėti mieste, tačiau jis nereiškia, kad galima remtis ankstesniu tvarkaraščiu jo nepatikrinus. Po didelio sutrikimo transporto darbas atkuriamas palaipsniui, o konkretaus reiso padėtis gali skirtis nuo bendro miesto vaizdo.

Ką verta žinoti iš Lietuvos vykstantiems į Skandinaviją?

Planuojant kelionę į paveiktas Švedijos ar Norvegijos vietoves, prieš išvykstant verta patikrinti tris atskirus dalykus: skrydžio būseną, kelių situaciją ir vietinį transportą atvykus. Patvirtintas lėktuvo išvykimas dar neatsako, kaip vėliau pasieksite miestą ar tolimesnę gyvenvietę. Taip pat nereikėtų manyti, kad visoje Skandinavijoje sąlygos vienodos – problemos priklauso nuo konkretaus regiono.

Jeigu kelionė numatyta automobiliu per Švediją, ypatingą dėmesį skirkite E4 maršruto pranešimams ir vietos tarnybų rekomendacijoms. Vykstant į oro uostą ar iš jo, pasilikite daugiau laiko persėdimams ir patikrinkite, ar nėra pakeistas autobuso reisas. Skrydžio informaciją peržiūrėkite dar prieš palikdami namus ar viešbutį, o svarbius pranešimus sekite ir pakeliui – ketvirtadienį buvusi padėtis penktadienį jau gali būti pasikeitusi.

Šaltiniai: NRK, SVT, Swedenherald, Aftenposten