Šiaurėje jau 20 cm sniego, o Lietuvai siunčiama netikėta žinia: artėjančios žiemos prognozė turi vieną didelį „bet“

Kol Lietuvoje vis dar grėbiame nukritusius lapus, tvarkome sodus ir svarstome, kada pagaliau reikės traukti žiemines striukes, šiauriau gyvenantys europiečiai jau kasa sniegą. Suomijoje spalio viduryje kai kur susidarė tikra sniego danga, o Puolankos apylinkėse jos storis pasiekė maždaug 20 centimetrų. Tuo metu ilgalaikės orų prognozės likusiai Europai piešia visai kitokį vaizdą – švelnesnę, drėgnesnę ir galbūt ne tokią sniegingą žiemą, kokios daugelis dar prisimena iš vaikystės.

Tačiau yra viena aplinkybė, dėl kurios meteorologai neskuba galutinai nurašyti artėjančių šalčių. Aukštai virš Šiaurės ašigalio vykstantys atmosferos procesai žiemos viduryje gali pakeisti oro masių judėjimą. Jeigu taip nutiktų, net ir po švelnaus gruodžio Europą galėtų pasiekti gerokai šaltesni orai. Lietuvai tai ypač aktualu, nes mūsų žiemos dažnai priklauso nuo to, kuri oro masė įsitvirtina virš Baltijos regiono – drėgna ir švelni iš Atlanto ar šalta iš rytų bei šiaurės.

Suomijoje žiema jau parodė savo jėgą: sniego sluoksnis siekia 20 centimetrų

Suomijos meteorologų stebėjimai rodo, kad šiaurinėje šalies dalyje sniego sezonas jau prasidėjo. Kai kuriuose regionuose susiformavo sniego danga, o Puolankos apylinkėse jos storis pasiekė apie 20 centimetrų. Vietomis pablogėjo eismo sąlygos, keliai tapo slidūs, todėl vairuotojams teko prisiminti tikrus žiemiškus rūpesčius gerokai anksčiau nei daugumai kitų europiečių.

Tiesa, Suomijoje spalio sniegas nėra ypatinga retenybė. Šiauriausiuose regionuose pirmosios snaigės paprastai pasirodo dar rugsėjį, o centrinėje šalies dalyje sniego danga neretai pradeda formuotis spalio viduryje. Vis dėlto toks kontrastas primena, kaip skirtingai tuo pačiu metu gali atrodyti Europa. Vienur žmonės jau valo apsnigtus automobilius, kitur dar vaikšto be kepurių ir mėgaujasi rudenine saule.

Lietuvoje pirmasis sniegas taip pat gali pasirodyti spalį, tačiau paprastai tai dar nereiškia tikros žiemos pradžios. Kelios šlapdribos valandos ar trumpam pabaltusi žolė dažniausiai greitai užleidžia vietą lietui. Ilgalaikės sniego dangos mūsų šalyje įprastai tenka laukti ilgiau, o pastarųjų metų žiemos jau ne kartą parodė, kad net gruodžio mėnuo gali priminti užsitęsusį lapkritį.

Gruodis gali nuvilti laukiančius baltų Kalėdų

Pirmosios 2026–2027 metų žiemos sezoninės tendencijos rodo galimybę, kad didelėje Europos dalyje temperatūra bus aukštesnė už daugiametį vidurkį. Ypač daug dėmesio skiriama gruodžiui, kuris pagal aptariamus scenarijus gali būti gana švelnus ir drėgnas.

Viena tokio scenarijaus priežasčių – galintys vyrauti vakarų vėjai. Jie iš Atlanto vandenyno į Europą atneša drėgnesnes ir dažnai šiltesnes oro mases. Dėl to net ir gausūs krituliai nebūtinai reiškia sniegą. Esant kelių laipsnių teigiamai temperatūrai, vietoj snaigių dažniau sulaukiama lietaus, dulksnos ar šlapdribos.

Lietuviams toks scenarijus jau gerai pažįstamas. Gruodžio rytą atsikeli, pažvelgi pro langą, o kieme – balos, šlapia žolė ir pilkas dangus. Vaikai laukia sniego, prekybos centruose skamba kalėdinės dainos, tačiau apie žiemą primena tik anksti sutemstantys vakarai.

Jeigu švelnesnių orų tendencija pasitvirtintų, pajūryje ir vakariniuose Lietuvos rajonuose žiema galėtų būti ypač permaininga. Čia Baltijos jūros poveikis dažnai sušvelnina šalčius, todėl sniego danga gali susidaryti vėliau ir išsilaikyti trumpiau. Tuo metu rytinėje bei šiaurės rytinėje šalies dalyse galimybės sulaukti ilgiau išliekančio sniego paprastai būna didesnės.

Tačiau svarbu suprasti, kad šiltesnio gruodžio prognozė dar nereiškia žalių Kalėdų. Net ir mėnesį, kurio vidutinė temperatūra aukštesnė už įprastą, gali pasitaikyti kelių dienų šalčio banga su sniegu. Ar ji sutaps su gruodžio 24–26 dienomis, spalio viduryje patikimai pasakyti neįmanoma.

Kalnai sniego

Sausį situacija gali apsiversti: meteorologai stebi vieną svarbų reiškinį

Bene įdomiausia artėjančios žiemos dalis gali prasidėti po Naujųjų metų. Sezoninėse prognozėse aptariama galimybė, kad nuo gruodžio pabaigos iki sausio keisis atmosferos cirkuliacija, susijusi su poliariniu sūkuriu.

Poliarinis sūkurys – didžiulė šalto oro cirkuliacijos sistema, kurios dalis veikia aukštai stratosferoje virš ašigalio. Kai stratosferinis poliarinis sūkurys stiprus ir stabilus, dažniau susidaro sąlygos, palankios šaltam orui išsilaikyti aukštose platumose. Tačiau jam smarkiai susilpnėjus ar sutrikus, gali pasikeisti atmosferos cirkuliacija ir padidėti šalto oro prasiveržimų į pietus tikimybė.

Būtent tokius galimus pokyčius meteorologai stebi vertindami sausio ir vasario orų scenarijus. Jeigu susidarytų palankios sąlygos, šaltas oras iš Arkties ar žemyninės Europos rytų galėtų pasiekti ir Baltijos šalis.

Lietuvoje tai reikštų visai kitokį žiemos vaizdą. Po lietingo gruodžio galėtų ateiti šaltesnis laikotarpis, kai naktimis temperatūra kristų gerokai žemiau nulio, o iškritęs sniegas išsilaikytų ilgiau. Tačiau kol kas tai tik vienas iš galimų scenarijų, o ne patvirtinta sausio prognozė.

Net jei poliarinis sūkurys susilpnėtų, tai negarantuotų šalčių Lietuvoje. Labai svarbu, kur susiformuotų aukšto ir žemo slėgio sritys bei kuria kryptimi judėtų oro masės. Vienu atveju šaltis galėtų pasiekti Rytų Europą, kitu – nuslinkti visai kitur.

Kokia žiema laukia Lietuvos – tikra su pusnimis ar vėl su lietumi?

Vertinant dabartines ilgalaikes tendencijas, švelnesnės nei įprastai žiemos scenarijus išlieka galimas. Tačiau tai nereiškia, kad visus tris mėnesius laikysis teigiama temperatūra. Lietuvoje net ir palyginti šiltą žiemą gali pasitaikyti stipresnių šalčių, gausaus sniego ir sudėtingų eismo sąlygų.

Gruodį gali vyrauti drėgnesni orai, sausį atmosferos cirkuliacija gali pasikeisti, o vasarį Šiaurės Europoje temperatūra kai kuriuose scenarijuose artėja prie įprastų žiemos rodiklių. Vis dėlto šiuo metu neįmanoma patikimai nustatyti, kurią savaitę Lietuvoje prasidės šalčiai ar kiek centimetrų sniego iškris.

Todėl vairuotojams ir nuosavų namų gyventojams nereikėtų ruoštis vien švelniai žiemai. Net jeigu gruodį sniego būtų mažai, sausį ar vasarį gali tekti susidurti su įšalusiais keliais, didesnėmis šildymo sąnaudomis ir staigiais temperatūros pokyčiais. Automobilio paruošimas žiemai, šildymo sistemos patikrinimas ir pasirūpinimas šalčiui jautriais augalais išlieka aktualūs nepriklausomai nuo sezoninių prognozių.

Suomijoje jau iškritęs sniegas primena, kad žiema Europoje pamažu prasideda, tačiau iki Lietuvos ji gali keliauti visai kitu keliu. Galbūt vėl sulauksime švenčių su lietumi ir pliusine temperatūra, o gal sausį netikėtai sugrįš seniai pasiilgtos pusnys.

Viena aišku – galutinai nurašyti artėjančios žiemos kaip šiltos ir besniegės dar gerokai per anksti. Net ir pirmosioms tendencijoms rodant švelnesnius orus, atmosferoje pakanka galimybių permainoms, kurios žiemos viduryje gali nustebinti ir Lietuvą.