75 km/val. paspirtuku ir bėgimas nuo policijos: 16-mečiui toks „pasivažinėjimas“ gali baigtis tūkstantine bauda

Vilniaus gatvėse elektrinis paspirtukas jau seniai nebestebina. Vieni juo važiuoja į darbą, kiti – į mokyklą, treti vakare tiesiog suka ratus po rajoną. Tačiau tarp įprastų 20–25 km/val. greičiu judančių paspirtukų vis dažniau galima pamatyti visiškai kitokius aparatus. Jie didesni, sunkesni, su dviem galingais varikliais, masyviomis padangomis ir techninėmis galimybėmis, kurios su paprastu miesto paspirtuku turi vis mažiau bendro. 50 km/val. tokiam aparatui nėra riba. Kai kurie gali pasiekti 70 ar net 75 km/val., o prie jų vairo sėda – tiksliau, atsistoja – ir paaugliai.

Įsivaizduokime Vilniaus vakarą. Pareigūnai pastebi galingu elektriniu paspirtuku važiuojantį 16-metį. Greitis akivaizdžiai neprimena įprastos mikrojudumo priemonės, todėl jam parodomas aiškus reikalavimas sustoti. Tačiau vaikinas atsisuka, pamato policiją ir padaro tai, ko daryti tikrai nereikėtų – akceleratorių nuspaudžia iki galo. Paspirtukas ima tolti, greitis peržengia 60 km/val., paskui 70 km/val., o tiesesnėje gatvės vietoje priartėja prie 75 km/val. Prasideda gaudynės, kuriose vienas netikslus judesys jau gali reikšti ne baudą, o greitosios pagalbos automobilį.

Tokiu greičiu elektrinis paspirtukas nebėra nekaltas žaislas. Jame nėra saugos diržų, oro pagalvių, deformacinių zonų ar kėbulo. Tarp vairuotojo ir asfalto lieka šalmas, drabužiai ir sėkmė. Dar blogiau tai, kad aplinkiniai vairuotojai tokio greičio dažnai net nesitiki – veidrodėlyje toliau matomas paspirtukas gali per kelias akimirkas atsidurti visai šalia automobilio.

75 km/val. galintis paspirtukas teisiškai jau yra visai kita istorija

Lietuvoje įprasta elektrine mikrojudumo priemone laikoma transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia neviršija 1 kW, o didžiausias projektinis greitis – 25 km/val. Lietuvos transporto saugos administracija pateikia labai aiškų pavyzdį: net 1 kW galios paspirtukas, kurio projektinis greitis yra 35 km/val., jau laikomas mopedu. 75 km/val. galinčio aparato konkreti kategorija priklausytų nuo jo galios, konstrukcijos, tipo patvirtinimo ir kitų techninių parametrų, tačiau viena aišku – įprastos mikrojudumo priemonės režimu jo vertinti negalima.

Tai svarbu todėl, kad pasikeitus transporto priemonės kategorijai atsiranda visai kiti reikalavimai. Gali būti reikalinga registracija, valstybiniai numeriai, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, techninė apžiūra ir atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimas. Vilniaus policija 2026 m. jau pradėjo specialiai tikrinti tokių paspirtukų galią ir greičio ribotuvus bei viešai perspėjo, kad neatitinkančios nustatytų parametrų transporto priemonės gali būti vertinamos pagal kitai kategorijai taikomus reikalavimus.

Todėl šešiolikmečiui frazė „čia tik paspirtukas“ gali baigtis labai nemaloniu pokalbiu su pareigūnais. Jei nustatoma, kad jo vairuota transporto priemonė reikalavo vairuotojo teisės, kurios jis neturėjo, Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neturint teisės numato 300–450 eurų baudą. Be to, taikomas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Teismai yra išaiškinę, kad tokia priemonė gali būti taikoma net ir žmogui, kuris teisės vairuoti dar niekada nebuvo įgijęs – praktiškai tai reiškia, kad nustatytą laiką jos negalima ir įgyti.

Policija tikrins paspirtukininkus

Bėgimas nuo policijos kainuotų daug skaudžiau nei pats paspirtukas

Didžiausia problema mūsų situacijoje prasideda ne tada, kai pareigūnai pamato per greitą paspirtuką. Ji prasideda tą sekundę, kai 16-metis nusprendžia nevykdyti reikalavimo sustoti.

Šešiolika metų čia nėra apsauga nuo administracinės atsakomybės. Pagal galiojančią tvarką žmogus administracine tvarka pats atsako nuo 16 metų. Kitaip tariant, protokolas tokiu atveju nėra automatiškai „rašomas mamai ar tėčiui“ vien todėl, kad vairuotojas nepilnametis.

Už nepaklusimą teisėtam ir aiškiai išreikštam uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę baudos jau visai kitos. Vairuotojui, turinčiam teisę vairuoti, gresia 850–1 200 eurų bauda. Tačiau jeigu asmuo apskritai neturi teisės vairuoti atitinkamos transporto priemonės, sankcija didėja iki 1 150–1 450 eurų. Kartu už tokį pažeidimą privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų. 2026 m. teismų praktikoje šie dydžiai tebėra taikomi.

Šešiolikmečiui tai gali būti ypač skaudi pasekmė. Jis dar net nespėjo normaliai pradėti vairuotojo gyvenimo, o sprendimas kelias minutes pabėgti nuo policijos gali reikšti, kad teisės vairuoti motorines transporto priemones negalės įgyti dar kelerius metus. Kitaip tariant, draugai jau laikys egzaminus, pirks pirmus automobilius ir važiuos savarankiškai, o jis vis dar gyvens su vieno vakaro sprendimo pasekmėmis.

Ir tai dar ne viskas. Už nepaklusimą policijos reikalavimui sustoti įstatymas tam tikrais atvejais leidžia skirti ir transporto priemonės konfiskavimą. 2026 m. teismų praktikoje tokia priemonė tebėra realiai taikoma. Tai reiškia, kad kelių tūkstančių eurų vertės galingas paspirtukas gali nebegrįžti namo kartu su vairuotoju.

Svarbu ir tai, kad visos baudos nėra tiesiog mechaniškai sudedamos viena prie kitos. Jei vienu važiavimu padaromi keli administraciniai nusižengimai, galutinė nuobauda skiriama pagal ANK nustatytas nuobaudų bendrinimo taisykles, tačiau papildomos poveikio priemonės – pavyzdžiui, teisės vairuoti atėmimas ar transporto priemonės konfiskavimas – gali likti. Todėl nereikėtų skaičiuoti, kad „300 eurų už vieną, 1 150 už kitą ir viskas“. Galutinę atsakomybę lemia tai, kaip konkretūs veiksmai kvalifikuojami byloje.

Lietuvos policija

Tėvams irgi gali tekti labai nemalonus pokalbis

Tėvai tokioje istorijoje nėra automatiškai baudžiami už kiekvieną 16-mečio Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes sulaukęs 16 metų paauglys už administracinius nusižengimus jau atsako pats. Tačiau tai nereiškia, kad tėvų atsakomybės klausimo apskritai nėra.

Jeigu tėvai patys perduotų motorinę transporto priemonę vaikui, nors šis neturi teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, už patį transporto priemonės perdavimą neturinčiam teisės vairuoti asmeniui numatyta 60–120 eurų bauda. Todėl argumentas „mes jam tiesiog nupirkome paspirtuką“ ne visada išsprendžia problemą, jeigu tas „paspirtukas“ pagal savo techninius parametrus teisiškai jau yra mopedas, motociklas ar kita motorinė transporto priemonė.

Tam tikromis aplinkybėmis gali būti vertinamas ir tėvų valdžios tinkamas panaudojimas. ANK 73 straipsnis už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams pirmą kartą numato įspėjimą, o už pakartotinį pažeidimą – 10–100 eurų baudą. Tačiau vien tai, kad šešiolikmetis padarė KET pažeidimą, savaime dar nereiškia, kad ši atsakomybė automatiškai bus pritaikyta tėvams – tam turi būti vertinamos konkrečios aplinkybės.

Didžiausia finansinė rizika tėvams prasideda tada, kai paauglys ką nors sužaloja arba sugadina svetimą turtą. Civilinis kodeksas numato, kad 14–18 metų nepilnametis už savo padarytą žalą pirmiausia atsako pats. Tačiau jeigu jis neturi pakankamai turto ar uždarbio žalai atlyginti, trūkstamą dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Čia ir atsiranda suma, kuri gali būti gerokai skaudesnė už bet kokią policijos baudą. Jei 75 km/val. lekiantis paspirtukininkas atsitrenktų į automobilį, žalos sąskaita gali siekti tūkstančius eurų. Jei būtų sunkiai sužalotas pėsčiasis, finansinės ir teisinės pasekmės būtų dar rimtesnės. O jeigu naudojama transporto priemonė turėjo būti apdrausta, bet draudimo nebuvo, situacija gali komplikuotis dar labiau. Pagal galiojantį draudimo įstatymą privalomojo civilinės atsakomybės draudimo pareiga apima ir tam tikras neregistruotas motorines transporto priemones, kurių projektinis greitis viršija 25 km/val.

Vienas paspaudimas gali sugadinti ne vakarą, o kelerius metus

Todėl 16-mečiui, kuris policiją pamato veidrodėlyje ir pagalvoja „pabandysiu pabėgti“, verta žinoti labai paprastą dalyką: blogiausias sprendimas dažniausiai yra būtent pradėti bėgti. Už patį paspirtuko techninių reikalavimų neatitikimą dar galima aiškintis, kokiai kategorijai jis priklauso, kokių dokumentų trūksta ir kokios sankcijos taikytinos. Tačiau sąmoningas nepaklusimas policijos reikalavimui sustoti visą situaciją iš karto perkelia į gerokai rimtesnį lygį.

Ir policija šią problemą jau mato. 2026 m. Vilniuje pradėti praktiniai galingų paspirtukų galios ir greičio ribotuvų patikrinimai, nes pareigūnai fiksuoja greičio viršijimą, reikalavimų neatitinkančias transporto priemones ir pavojingą vairuotojų elgesį. Per kontrolės priemones jau rašomi protokolai už važiavimą be šalmo, pėsčiųjų nepraleidimą ir kitus pažeidimus.

Galbūt didžiausia problema net ne pati bauda. Tūkstantį eurų teoriškai galima uždirbti ir sumokėti. Daug sunkiau susigrąžinti kelerius metus, per kuriuos negalėsi įgyti ar naudotis teise vairuoti, arba atsukti laiką atgal po avarijos, kurioje nukentėjo kitas žmogus.

Todėl 75 km/val. elektriniu paspirtuku nėra drąsa. O sprukti nuo policijos tokiu greičiu – juo labiau.

Tai kelios adrenalino minutės, už kurias šešiolikmetis gali mokėti dar labai ilgai.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!