„airBaltic“ Estijos filialas atsidūrė juodajame sąraše: ginčas kilo dėl vėlavusio bagažo

Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ Estijos filialas įtrauktas į įmonių, neįvykdžiusių Vartotojų ginčų komisijos sprendimų, juodąjį sąrašą. Ginčas kilo po kelionės iš Tenerifės į Taliną, kai trijų keleivių bagažas juos pasiekė tik po dviejų dienų.

Kol laukė lagamino, keleiviai įsigijo drabužių, higienos reikmenų ir kitų, jų teigimu, būtinų daiktų. Vėliau iš oro bendrovės jie pareikalavo atlyginti iš viso 1540 eurų siekusias išlaidas.

„airBaltic“ visos sumos padengti nesutiko. Bendrovė rėmėsi savo taikoma tvarka, pagal kurią už būtiniausius pirkinius, kai vėluoja registruotas bagažas, vienam keleiviui kompensuojama ne daugiau kaip po 10 eurų už kiekvieną laukimo dieną. Remiantis tokiu skaičiavimu, oro bendrovės siūloma kompensacija būtų siekusi 120 eurų.

Tačiau Estijos Vartotojų ginčų komisija nusprendė, kad bendrovės vidaus taisyklėmis negalima automatiškai apriboti įstatymuose numatytų keleivio teisių. Įvertinusi pateiktus čekius ir kiekvieno pirkinio būtinumą, komisija nurodė „airBaltic“ atlyginti 214,44 euro.

Į kompensuojamų išlaidų sumą pateko dantų šepetėliai, apatiniai drabužiai, kojinės, kepurės ir dalis aprangos. Tuo metu kai kuriuos kitus pirkinius komisija atmetė. Nebuvo pripažinta, kad dėl dvi dienas vėlavusio lagamino keleiviams skubiai reikėjo plaukų priežiūros priemonių, garbanojimo žnyplių ar elektroninio skustuvo.

Sprendime pabrėžta, kad oro vežėjas turi atlyginti dėl bagažo vėlavimo patirtas išlaidas, jeigu keleivis gali jas pagrįsti ir įrodyti, kad pirkiniai tuo metu buvo reikalingi. Vis dėlto vertinama ne vien tai, ar pateiktas čekis. Atsižvelgiama ir į kelionės aplinkybes, bagažo vėlavimo trukmę bei tai, ar keleivis buvo išvykęs svetur, ar jau sugrįžęs namo.

Šiuo atveju komisija įvertino, kad keleiviai buvo grįžę iš kelionės ir galėjo naudotis namuose turimais drabužiais bei asmeniniais daiktais. Tai tapo viena priežasčių, dėl kurių didžioji prašytos 1540 eurų sumos dalis nebuvo pripažinta pagrįsta.

Ką reiškia patekimas į juodąjį sąrašą

„airBaltic“ Estijos filialas į sąrašą įtrauktas todėl, kad per nustatytą laiką neįvykdė komisijos sprendimo ir nepranešė apie kreipimąsi į teismą.

Tai nėra draudimas oro bendrovei vykdyti skrydžius. Estijos TTJA šį sąrašą pateikia kaip viešą informacijos šaltinį vartotojams: jame skelbiamos įmonės, neįvykdžiusios Vartotojų ginčų komisijos sprendimų. Bendrovė iš sąrašo pašalinama įvykdžiusi sprendimą, tačiau įrašas jame gali būti laikomas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

Komisijos sprendimai nėra automatiškai vykdomi taip, kaip teismo nutartys. Įmonei atsisakius juos įgyvendinti, vartotojui gali tekti ginčą tęsti teisme. Vis dėlto juodasis sąrašas veikia kaip viešas reputacinis įspėjimas, leidžiantis keleiviams prieš perkant paslaugą patikrinti, kaip bendrovė elgėsi ankstesniuose ginčuose.

Ši byla taip pat parodo, kad vėluojant bagažui nėra nustatytos vienodos sumos, kuri keleiviui priklausytų už kiekvieną dieną. Kompensacija siejama su realiomis ir pagrįstomis išlaidomis. Todėl keleiviams svarbu išsaugoti pirkimo čekius, tačiau kartu reikėtų vengti pirkinių, kurių būtinumą vėliau būtų sunku paaiškinti.