Būsto kainos Lietuvoje šiemet augo tarp sparčiausių Europoje: pirkėjai turi įvertinti rinkos pokytį

Pagal LRT pranešimą

Lietuvoje būsto kainos antrąjį šių metų ketvirtį augo vienu sparčiausių tempu Europos Sąjungoje. Balandį–birželį būstas šalyje buvo 14,3 proc. brangesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, o per antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, kainos pakilo 5 proc.

Tai aktualu tiek žmonėms, planuojantiems įsigyti būstą, tiek jau turimo nekilnojamojo turto savininkams, kurie vertina jo kainą. Eurostato duomenys rodo ne pavienį pokytį, o kainų palyginimą su ankstesniu metų laikotarpiu ir ankstesniu ketvirčiu, todėl planuojant sprendimą verta aiškiai atskirti abu rodiklius.

Ką rodo Lietuvos ir Europos palyginimas

Per metus, nuo 2025 metų antrojo ketvirčio iki šių metų balandžio–birželio, būstas Lietuvoje pabrango 14,3 proc. Tai buvo vienas didžiausių metinių augimų tarp Europos Sąjungos valstybių. Didesnis kainų augimas fiksuotas tik Portugalijoje, kur jis siekė 16,5 proc., ir Bulgarijoje, kur būstas pabrango 15,5 proc.

Palyginimui, visoje Europos Sąjungoje būsto kainos per metus vidutiniškai augo 4,7 proc. Lietuvos rodiklis buvo gerokai didesnis už šį ES vidurkį. Tai reiškia, kad Lietuvos būsto kainų pokytis per lyginamą vienų metų laikotarpį buvo spartesnis nei bendras kainų augimas visose Sąjungos šalyse kartu.

Skirtumai matomi ir tarp Baltijos valstybių. Estijoje per metus būstas pabrango 5,8 proc., Latvijoje – 11,4 proc. Lietuvoje fiksuotas 14,3 proc. metinis augimas buvo didesnis ir už Latvijos, ir už Estijos rodiklį. Žmogui, kuris vertina būsto kainą Lietuvoje arba lygina ją su kitomis Baltijos šalimis, tai reiškia, kad vien tik bendras regiono įspūdis neparodo viso kainų pokyčio: šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos rodiklis buvo aukštesnis.

Svarbus ir kitas palyginimas – ne su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o su ankstesniu šių metų ketvirčiu. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 5 proc. Tai buvo didžiausias ketvirtinis augimas Europos Sąjungoje. Visoje ES kainos per tą patį ketvirtinį palyginimą didėjo vidutiniškai 1,2 proc.

Latvijoje per ketvirtį būsto kainos augo 3,9 proc., o Estijoje – 3,5 proc. Taigi ir vertinant trumpesnį laikotarpį Lietuvos kainų augimas buvo spartesnis nei abiejose kaimyninėse Baltijos šalyse bei ES vidurkis.

Ką tai reiškia pirkėjams ir savininkams

Planuojančiam pirkti būstą šie duomenys parodo, kad kainų lygis Lietuvoje per metus pasikeitė reikšmingai, o antrąjį ketvirtį augimas buvo spartus ir lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu. Vertinant konkretų pirkimo planą, nepakanka remtis ankstesniu kainos įsivaizdavimu: duomenys apima du skirtingus palyginimus – 14,3 proc. metinį ir 5 proc. ketvirtinį pokytį.

Kasdienėje situacijoje tai galima suprasti paprastai. Jei būsto kainą žmogus buvo vertinęs pagal 2025 metų balandžio–birželio laikotarpį, šių metų antrojo ketvirčio rodiklis rodo didesnį lygį. Jei sprendimas buvo atidėtas nuo šių metų pirmojo ketvirčio iki antrojo, Eurostato duomenys taip pat fiksuoja kainų augimą per šį trumpesnį laiką. Šie rodikliai nenurodo konkretaus atskiro būsto kainos pokyčio, tačiau leidžia įvertinti bendrą rinkos kryptį.

Turimo būsto savininkui 14,3 proc. metinis rodiklis yra informacija apie bendrą šalies būsto kainų pokytį. Jis neturėtų būti tiesiogiai sutapatinamas su konkretaus buto ar namo kaina, nes Eurostato duomenys apibūdina bendrą būsto kainų raidą Lietuvoje. Vertinant turimą nekilnojamąjį turtą, pravartu atskirai žiūrėti į tai, su kuriuo laikotarpiu lyginama kaina – praėjusių metų antruoju ketvirčiu ar šių metų pirmuoju ketvirčiu.

Būsto kainos Lietuvoje šiemet augo tarp sparčiausių Europoje: pirkėjai turi įvertinti rinkos pokytįNuotrauka: Pixabay / RandyJost

Ką daryti

• Atskirkite palyginimo laikotarpius. Vertindami būsto kainą pasižiūrėkite, ar ją lyginate su 2025 metų balandžio–birželio laikotarpiu, ar su šių metų pirmuoju ketvirčiu. Pirmuoju atveju Eurostatas Lietuvai nurodo 14,3 proc. augimą, antruoju – 5 proc.
• Nevertinkite Lietuvos tik pagal ES vidurkį. ES būsto kainos per metus vidutiniškai augo 4,7 proc., o per ketvirtį – 1,2 proc. Lietuvos rodikliai – atitinkamai 14,3 proc. ir 5 proc. – buvo didesni, todėl bendras ES vidurkis neapibūdina Lietuvos situacijos.
• Lygindami Baltijos šalis naudokite tuos pačius laikotarpius. Metinis kainų augimas Latvijoje siekė 11,4 proc., Estijoje – 5,8 proc. Per ketvirtį Latvijoje kainos augo 3,9 proc., Estijoje – 3,5 proc. Tik toks vienodas palyginimas parodo, kad Lietuvoje augimas buvo spartesnis.
• Planuojant pirkimą įvertinkite naujausią antrąjį ketvirtį. Balandžio–birželio duomenys rodo, kad Lietuvos būsto kainos per ketvirtį augo sparčiausiai ES. Sprendimą verta grįsti šiuo rinkos pokyčiu, o ne vien ankstesnio laikotarpio kainos vertinimu.

Kodėl svarbūs du skirtingi skaičiai

Metinis ir ketvirtinis kainų pokyčiai atsako į skirtingus klausimus. Metinis 14,3 proc. rodiklis parodo, kaip šių metų antrasis ketvirtis skyrėsi nuo 2025 metų balandžio–birželio. Ketvirtinis 5 proc. rodiklis rodo pokytį tarp šių metų pirmojo ir antrojo ketvirčių. Abu jie apibūdina tą pačią būsto rinką, bet ne tą patį laikotarpį.

Eurostato duomenimis, Lietuva pagal metinį kainų augimą nusileido tik Portugalijai ir Bulgarijai, o pagal augimą per ketvirtį užėmė pirmą vietą ES. Dėl to pirkėjams ir savininkams svarbu vertinti, kuriam laikotarpiui priklauso naudojamas skaičius, ir nesupainioti metinio pokyčio su ketvirtiniu.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!