ES taikosi į paauglių nykštį: „TikTok“ ir „Instagram“ gali tekti išjungti funkciją, dėl kurios pradingsta ištisos valandos

Dar vienas vaizdo įrašas, dar viena nuotrauka, dar vienas automatiškai paleistas siužetas – ir staiga paaiškėja, kad laikrodis rodo antrą valandą nakties. Socialinių tinklų turinys niekada nesibaigia, todėl vartotojui nereikia net apsispręsti, ar jis nori žiūrėti toliau. Pakanka braukti aukštyn, o algoritmas jau būna parinkęs kitą spalvingą kąsnį dėmesiui.

Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama, kad tokia sistema nėra vien nekaltas pramogų būdas. 2026 metų vasarą Europos institucijos svarsto bendresnius paauglių amžiaus apribojimus, ruošia privatumą saugantį amžiaus patvirtinimo sprendimą ir spaudžia platformas atsisakyti dizaino elementų, kurie skatina vartotojus kuo ilgiau likti prie ekrano.

Vis dėlto kalbos apie jau priimtą visuotinį socialinių tinklų draudimą visiems jaunesniems nei 16 metų europiečiams kol kas būtų pernelyg skubotos. Europos Parlamentas tokią kryptį palaiko, tačiau bendras ir visose ES valstybėse tiesiogiai galiojantis draudimas dar nėra įsigaliojęs. Šiuo metu formuojamas modelis, pagal kurį daugiau atsakomybės tektų ne vien tėvams, bet ir pačioms technologijų bendrovėms.

ES dar neuždraudė socialinių tinklų paaugliams, bet kryptis jau labai aiški

Europos Parlamentas paragino nustatyti bendrą 16 metų skaitmeninės pilnametystės ribą socialiniams tinklams, vaizdo įrašų platformoms ir riziką galintiems kelti dirbtinio intelekto pašnekovams. Pagal Parlamento pasiūlytą modelį 13–16 metų paaugliai tokias paslaugas galėtų naudoti gavę tėvų ar globėjų sutikimą, o jaunesniems nei 13 metų vaikams prieiga prie socialinių tinklų apskritai neturėtų būti leidžiama. Tačiau Parlamento rezoliucija pati savaime dar nėra tiesiogiai visoje ES taikomas įstatymas.

Europos Komisija taip pat nagrinėja galimybę sukurti suderintą amžiaus ribojimo sistemą. Speciali vaikų saugumo internete ekspertų grupė vertino bendrą socialinių tinklų amžiaus ribą, skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytas apsaugos priemones ir būdus atsakingiau mokyti vaikus naudotis internetu. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen yra pareiškusi, kad vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje turi būti vertinamas taip pat rimtai kaip jų apsauga realiame pasaulyje.

Tai svarbus požiūrio pokytis. Ilgą laiką pagrindinė atsakomybė buvo perkeliama šeimai: tėvai turėjo sekti naudojimo laiką, tikrinti programas ir aiškinti vaikui, kodėl nederėtų iki paryčių slinkti vaizdo įrašų. Dabar ES vis aiškiau sako, kad didžiosios platformos negali sukurti kuo stipriau įtraukiančių sistemų, o vėliau visą problemą palikti spręsti tėvams.

Paaugliai ekranuose praleidžia beveik tiek laiko, kiek suaugusieji darbe

2026 metais atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 13–18 metų Europos paaugliai prie ekranų mokyklos dienomis vidutiniškai praleidžia 4,5 valandos, o savaitgaliais – 6,1 valandos. Net 14 procentų apklaustųjų savaitgalį ekranams skiria daugiau nei dešimt valandų per dieną. Tyrime dalyvavo daugiau nei 26 tūkst. paauglių iš visų ES valstybių.

Tai nereiškia, kad visas laikas praleidžiamas vien „TikTok“ ar „Instagram“. Į bendrą ekranų laiką patenka mokymasis, bendravimas, žaidimai, vaizdo įrašai ir kitos veiklos. Tačiau skaičiai parodo, kokią didelę paauglio dienos dalį jau užima skaitmeninis pasaulis.

Apklausoje taip pat nustatyta, kad daugiau nei 40 procentų paauglių patys mano prie ekranų praleidžiantys per daug laiko. Tai svarbi detalė: dalis jaunų žmonių supranta problemą, tačiau vien suvokimo ne visada pakanka, kai platforma sukurta taip, kad sustoti būtų kuo sunkiau.

Didžiausias taikinys – niekada nesibaigiantis turinys

Begalinio slinkimo funkcija pašalina natūralią sustojimo akimirką. Skaitant knygą baigiasi skyrius, žiūrint televizijos laidą pasirodo titrai, o vartant laikraštį galiausiai pasiekiamas paskutinis puslapis. Socialiniame tinkle paskutinio puslapio nėra – naujas turinys įkeliamas automatiškai.

Prie to prisideda automatinis vaizdo įrašų paleidimas, nuolatiniai pranešimai ir itin suasmenintos rekomendacijos. Sistema stebi, prie kokio turinio žmogus sustoja, ką peržiūri pakartotinai ir ką greitai praleidžia, todėl pasiūlymai vis tiksliau prisitaiko prie jo dėmesio.

2026 metų vasarį Europos Komisija preliminariai nustatė, kad „TikTok“ priklausomybę skatinantys dizaino elementai, tarp jų begalinis slinkimas, automatinis paleidimas, pranešimai ir itin suasmenintos rekomendacijos, gali pažeisti Skaitmeninių paslaugų aktą. Liepos 10 dieną analogiškos preliminarios išvados paskelbtos ir dėl „Meta“ valdomų „Facebook“ bei „Instagram“.

Svarbus žodis čia yra „preliminariai“. Tai dar nėra galutinis teismo sprendimas ar automatinis funkcijų uždraudimas visoje Europoje. Bendrovės turi teisę susipažinti su medžiaga, pateikti atsakymus ir siūlyti, kaip mažins nustatytą riziką. Tačiau platformoms siunčiamas labai aiškus signalas: dizainas, kurio tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti žmogų programėlėje, gali būti vertinamas kaip teisinė, o ne vien moralinė problema.

"Scrolinimas" greitai baigsis

„Instagram“ ir „Facebook“ sulaukė dvigubo smūgio

Europos Komisija nagrinėja ne tik „Meta“ platformų dizainą. 2026 metų balandį Komisija preliminariai nustatė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ galėjo nepakankamai įvertinti bei sumažinti riziką, jog jų paslaugomis naudojasi jaunesni nei 13 metų vaikai.

Tai paliečia vieną seniausių socialinių tinklų problemų. Daugelyje platformų formaliai galioja minimali amžiaus riba, tačiau ją apeiti ilgą laiką buvo juokingai paprasta – registruojantis užtekdavo įrašyti kitus gimimo metus.

Todėl vien užrašas taisyklėse, kad programa skirta nuo 13 metų, realios apsaugos nesukuria. Jei platforma iš tokio vartotojo renka duomenis, rekomenduoja jam turinį ir siunčia pranešimus, tačiau beveik nesistengia patikrinti jo amžiaus, ES reguliuotojams kyla klausimas, ar bendrovė iš tiesų vykdo savo pareigas.

Amžiaus patvirtinimo programėlė jau techniškai paruošta

Europos Komisija sukūrė bendrą amžiaus patvirtinimo sprendimą, kurį valstybės narės galės pritaikyti kaip atskirą programėlę arba integruoti į būsimą Europos skaitmeninės tapatybės piniginę. Techninis sprendimas tapo paruoštas 2026 metų balandį, tačiau kiekvienai valstybei dar reikia jį įdiegti ir pritaikyti savo gyventojams.

Svarbiausia jo savybė – platformai nebūtina perduoti tikslios gimimo datos, vardo ar paso kopijos. Paslauga turėtų gauti tik patvirtinimą, kad žmogus yra pasiekęs reikalaujamą amžiaus ribą, pavyzdžiui, yra vyresnis nei 13, 16 ar 18 metų. Tiksli asmens tapatybė ir amžius socialiniam tinklui nebūtų atskleidžiami.

Tai turėtų padėti išspręsti keblią problemą. Norint apsaugoti vaikus, reikia patikimai nustatyti amžių, tačiau reikalauti, kad milijonai europiečių siųstų savo pasų nuotraukas privačioms technologijų bendrovėms, taip pat būtų rizikinga. ES modelis mėgina patvirtinti faktą neatskleisdamas daugiau asmeninių duomenų, nei būtina.

Vis dėlto tai dar nereiškia, kad rytoj kiekvienas Lietuvos paauglys atsidaręs „TikTok“ išvys ES amžiaus programėlės langą. Techninė bazė parengta, tačiau praktinis diegimas priklauso nuo valstybių, konkrečių teisės aktų ir pačių interneto paslaugų integracijos.

Ką siūlo Europos Parlamentas?

Europarlamentarai ragina neapsiriboti vien amžiaus tikrinimu. Jų siūloma kryptis apima didesnę vaikų paskyrų apsaugą, mažiau įtraukiančias rekomendacijas ir griežtesnį tokių funkcijų kaip begalinis slinkimas vertinimą.

Parlamento siūloma 16 metų riba nėra absoliutus draudimas visiems jaunesniems paaugliams. Pagal rezoliuciją 13–16 metų vartotojai socialinius tinklus galėtų pasiekti su tėvų ar globėjų sutikimu, o jaunesniems nei 13 metų vaikams prieiga nebūtų leidžiama.

Tai gerokai švelnesnis modelis nei visiškas platformų užrakinimas iki šešioliktojo gimtadienio. Jis pripažįsta, kad socialiniai tinklai paaugliams gali būti ne tik pramoga, bet ir bendravimo, kūrybos, informacijos bei priklausymo bendruomenei priemonė. Tačiau kartu siekiama, kad jaunesnis vartotojas nebūtų paliktas vienas prieš sistemą, kuri apie jo įpročius žino daugiau nei jo tėvai.

Australija jau padarė tai, apie ką Europa dar diskutuoja

Australijoje nuo 2025 metų gruodžio 10 dienos amžiaus ribojamoms socialinių tinklų platformoms taikoma pareiga imtis pagrįstų veiksmų, kad jaunesni nei 16 metų gyventojai negalėtų sukurti ar išlaikyti paskyrų. Atsakomybė už reikalavimų vykdymą tenka pačioms bendrovėms, o ne vaikams ar jų tėvams.

Australijos modelis dažnai vadinamas draudimu, tačiau teisiškai tai nėra reikalavimas susekti ir nubausti kiekvieną vaiką, kuris mėgina prisijungti. Platformos turi parodyti, kad ėmėsi realių ir pagrįstų priemonių nepilnamečių paskyroms aptikti bei pašalinti.

Toks sprendimas stebimas visame pasaulyje, nes jo rezultatai gali parodyti, ar griežtas amžiaus ribojimas iš tiesų sumažina žalą, ar tik perkelia paauglius į mažiau kontroliuojamas programas, anonimines paskyras ir virtualiuosius privačius tinklus.

Jungtinė Karalystė taip pat pasirinko griežtesnį kelią

2026 metų birželį Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė planą neleisti socialinių tinklų bendrovėms teikti savo paslaugų jaunesniems nei 16 metų vartotojams. Numatyta, kad tokios susirašinėjimo programėlės kaip „WhatsApp“ ir „Signal“ į socialinių tinklų draudimą nebūtų įtrauktos, tačiau kitose interneto paslaugose vaikams būtų ribojamos pavojingesnės funkcijos, pavyzdžiui, nepažįstamųjų galimybė su jais susisiekti ar tiesioginės transliacijos.

Šis sprendimas paskelbtas po nacionalinės konsultacijos, tačiau 2026 metų vasarą tai dar nėra visapusiškai veikianti sistema. Praktinis įgyvendinimas, amžiaus tikrinimo reikalavimai ir konkrečių platformų sąrašas turi būti įtvirtinti teisės aktuose bei reguliavimo taisyklėse.

Taigi Australija jau taiko ribojimus, Jungtinė Karalystė juos rengia, o Europos Sąjunga mėgina rasti bendrą modelį 27 skirtingoms valstybėms. Būtent dėl to ES procesas juda lėčiau – reikia suderinti vaikų saugumą, privatumą, saviraiškos laisvę ir nacionalinių teisės sistemų skirtumus.

Ką tai reikštų Lietuvos šeimoms?

Jei ES galiausiai pasirinks bendrą skaitmeninės pilnametystės ribą, lietuviams nebereikėtų remtis vien simboliniu gimimo metų laukeliu. Registruojantis arba bandant pasiekti tam tikras funkcijas gali tekti pateikti anoniminį amžiaus patvirtinimą.

Jaunesnių paauglių paskyroms galėtų būti automatiškai taikomi griežtesni privatumo nustatymai, išjungtos kai kurios rekomendacijos, ribojami pranešimai naktį ar pašalintas niekada nesibaigiantis turinio srautas. Dalis tokių priemonių jau numatyta ES gairėse dėl nepilnamečių apsaugos, kuriose platformoms rekomenduojama mažinti probleminį ir priklausomybę skatinantį elgesį, apsaugoti vaikus nuo žalingo turinio, patyčių ir nepageidaujamo suaugusiųjų dėmesio.

Tėvams tai galėtų reikšti mažiau nuolatinės kovos dėl telefono, tačiau stebuklingo sprendimo nebus. Amžiaus patvirtinimas pats savaime neišmokys vaiko atsakingai naudotis internetu, o begalinio slinkimo pašalinimas nepavers kiekvieno socialinio tinklo sveika ir saugia aplinka.

Be to, paaugliai puikiai moka ieškoti aplinkkelių. Per griežtos taisyklės gali paskatinti naudoti svetimas paskyras, melagingus duomenis arba persikelti į mažiau žinomas platformas, kuriose apsaugos priemonių dar mažiau. Todėl kartu su techniniais ribojimais reikės ir skaitmeninio raštingumo, atviro pokalbio bei realių alternatyvų laisvalaikiui.

Ar begalinis slinkimas bus visiškai uždraustas?

Kol kas nėra priimto ES teisės akto, kuris vienu mygtuko paspaudimu išjungtų begalinį slinkimą visose platformose. Tačiau Europos Komisijos tyrimai rodo, kad ši funkcija jau vertinama kaip galima sisteminė rizika, ypač kai ji derinama su automatiniu turinio paleidimu, nuolatiniais pranešimais ir itin suasmenintais algoritmais.

Platformoms gali tekti įrodyti, kad tokios funkcijos nekenkia nepilnamečiams, pasiūlyti mažiau įtraukiančias alternatyvas arba pagal numatytuosius nustatymus jas išjungti vaikų paskyrose. Galimas ir sprendimas po tam tikro peržiūrų skaičiaus parodyti aiškią sustojimo ribą, priminti apie praleistą laiką ar neleisti algoritmui be pertraukos krauti naujo turinio.

Technologijų bendrovėms tai būtų nemalonus pokytis. Kuo ilgiau žmogus lieka programėlėje, tuo daugiau reklamų jis pamato ir tuo daugiau duomenų apie jo elgesį surenkama. Todėl funkcija, kuri paaugliui padeda laiku padėti telefoną, verslui nebūtinai yra patraukli.

Tikroji kova vyksta ne dėl telefono, o dėl dėmesio

Diskusija dažnai pateikiama kaip konfliktas tarp suaugusiųjų, norinčių viską uždrausti, ir paauglių, norinčių laisvai bendrauti. Tačiau problema platesnė. Socialinių tinklų platformos konkuruoja dėl kiekvienos laisvos vartotojo minutės, o paauglio dėmesys joms yra toks pat vertingas kaip suaugusiojo.

Todėl ES mėgina pakeisti pačią žaidimo taisyklę: nebe vaikas turi įrodyti, kad sugeba atsispirti profesionaliai optimizuotai sistemai, o platforma privalo parodyti, kad jos produktas sukurtas saugiai.

Kol kas begalinio slinkimo eros pabaigos skelbti dar anksti. Tačiau 2026 metų vasarą tapo aišku, kad ši funkcija nebelaikoma vien nekaltu dizaino sprendimu. „TikTok“, „Instagram“, „Facebook“ ir kitoms platformoms gali tekti ne tik skaičiuoti paauglių peržiūras, bet ir atsakyti, kodėl jų programėlė taip atkakliai neleidžia žmogui sustoti.

Lietuvos šeimoms svarbiausia žinia paprasta: bendras ES draudimas jaunesniems nei 16 metų žmonėms dar neveikia, tačiau amžiaus tikrinimas, vaikams pritaikytos paskyros ir priklausomybę skatinančių funkcijų ribojimas jau nebėra tolima idėja. Skaitmeninė vaikystė Europoje artėja prie momento, kai platformų pažadas „naudokitės atsakingai“ nebebus laikomas pakankamu pasiteisinimu.