Gruzijoje įsiplieskė šlykštus skandalas dėl rusų turistų: internete plinta istorijos apie šlapimą chinkaliuose

Socialiniuose tinkluose įsiplieskė dar vienas skandalas, susijęs su Rusijos turistais Gruzijoje. Šį kartą kalbama ne apie muštynes viešbutyje ar konfliktus kurortuose, o apie anoniminius įrašus, kuriuose pasakojamos šokiruojančios istorijos apie tariamą kerštą rusų keliautojams restoranuose, viešbučiuose ir ekskursijose.

„X“ platformoje, anksčiau vadintoje „Twitter“, pradėjo plisti įrašai, kurių autoriai prisistato buvusiais Gruzijos svetingumo sektoriaus darbuotojais. Jie tvirtina, kad esą tyčia blogai elgdavosi su rusų turistais: gadindavo maistą, nevalydavo kambarių, keisdavo aptarnavimo standartus ar net sąmoningai sukeldavo pavojingas situacijas per ekskursijas.

Tačiau svarbiausia šioje istorijoje yra ne patys pasakojimai, o jų patikimumas. Kol kas nepateikta jokių oficialių tyrimų, dokumentų, patvirtintų nukentėjusiųjų liudijimų ar konkrečių įrodymų, kad tokie dalykai iš tikrųjų vyko. Tai reiškia, kad šie įrašai turi būti vertinami labai atsargiai – kaip nepatvirtinti anoniminiai pareiškimai, o ne kaip įrodyti faktai.

Tuo labiau kad Gruzija pastarosiomis savaitėmis jau buvo atsidūrusi Rusijos informacinio lauko dėmesio centre po incidento Kachetijoje, kai konfliktas viešbutyje tarp vestuvių dalyvių ir rusakalbių turisčių virto platesne diskusija apie rusofobiją, provokacijas ir informacinį karą. Apie šį incidentą rašė tiek nepriklausoma žiniasklaida, tiek Rusijos kanalai, o pačios konflikto versijos išsiskyrė.

Anoniminiai „prisipažinimai“ tapo virusiniu skandalu

Diskusija prasidėjo nuo vieno įrašo, kuriame anoniminis vartotojas esą gyrėsi tyčia sugadinęs patiekalą Rusijos klientams Tbilisio restorane. Netrukus atsirado ir daugiau panašių pasakojimų. Vieni teigė, kad virtuvėje buvo tyčia elgiamasi nešvariai, kiti pasakojo apie tariamai nekeistą patalynę viešbučiuose, treti – apie specialiai sugadintas ekskursijas rusakalbėms grupėms.

Kai kurie įrašai buvo ypač šlykštūs ir skirti sukelti stiprią emocinę reakciją. Juose minėti chinkaliai, chačapuriai, viešbučių kambariai ir kiti dalykai, kurie paprastam keliautojui iš karto kelia pasibjaurėjimą bei nerimą. Būtent dėl to tokios istorijos socialiniuose tinkluose plinta labai greitai – jos šokiruoja, piktina ir verčia dalintis.

Tačiau čia ir slypi didžiausia problema. Anoniminis įrašas socialiniame tinkle dar nėra įrodymas. Žmogus gali prisistatyti buvusiu restorano darbuotoju, gidu ar viešbučio administratore, bet be patikrinimo neįmanoma žinoti, ar jis iš tiesų ten dirbo, ar istorija nėra išgalvota, perdėta arba sąmoningai sukurta informacinei provokacijai.

Tokios istorijos labai patogios propagandai. Jos leidžia sukurti paprastą ir emociškai stiprų pasakojimą: esą rusų turistai Gruzijoje yra nekenčiami, žeminami ir net fiziškai ar higieniškai nesaugūs. Net jei įrodymų nėra, pats skandalas jau pradeda veikti žmonių nuomonę.

Rusijos žiniasklaida iš karto pasigavo jautriausią kampą

Rusijos žiniasklaidos kanalai šią temą pradėjo naudoti kaip dar vieną argumentą, kad Gruzijoje rusų turistams esą gali būti nesaugu. Tokia kryptis ypač patogi po neseniai plačiai aptarto incidento Kachetijoje, kai konfliktas viešbutyje buvo iš karto įrėmintas kaip ginčas dėl rusų kalbos, Gruzijos požiūrio į rusus ir turistų saugumo.

Toks informacinis fonas leidžia bet kurią naują istoriją paversti platesnio pasakojimo dalimi. Jei socialiniuose tinkluose atsiranda anoniminis įrašas apie neva sugadintą maistą, jis nebeatrodo kaip pavienis gandas. Jis iš karto prijungiamas prie didesnės temos: „Gruzija neva keršija rusams“, „rusai ten nepageidaujami“, „turistams gresia pavojus“.

Kartu primenamas ir ekonominis argumentas. Rusijos kanalai dažnai pabrėžia, kad rusų turistai Gruzijai atneša dideles pajamas, todėl bet koks priešiškumas jų atžvilgiu esą turėtų pakenkti pačiai Gruzijai. Taip emocinis skandalas sumaišomas su ekonominiu spaudimu: jei rusai nevažiuos, Gruzija neva praras pinigus.

Vis dėlto tokioje situacijoje svarbiausia atskirti du dalykus. Viena yra realūs, oficialiai tiriami incidentai. Kita – anoniminiai socialinių tinklų pasakojimai, kurių niekas nepatvirtino. Būtent pastarieji dažniausiai tampa palankiausia medžiaga informacinėms manipuliacijoms.

Kodėl tokios istorijos plinta taip greitai

Šis skandalas veikia todėl, kad pataiko į labai jautrią vietą – maistą, higieną ir kelionių saugumą. Žmogus gali ramiau vertinti politinius ginčus, bet kai kalba pasisuka apie tai, ką jis valgo restorane, kokioje patalynėje miega ar ar gali pasitikėti gidu, reakcija tampa daug asmeniškesnė.

Būtent todėl tokios istorijos, net ir nepatvirtintos, turi didelį poveikį. Jos ne tik sukelia pasibjaurėjimą, bet ir leidžia skaitytojui įsivaizduoti save toje situacijoje. Jei žmogus planuoja kelionę, toks įrašas gali priversti jį abejoti, net jeigu realių įrodymų nėra.

Socialiniai tinklai čia veikia kaip greitintuvas. Kuo labiau istorija šokiruoja, tuo greičiau ji plinta. Kuo baisesnė detalė, tuo daugiau komentarų. O kai į diskusiją įsitraukia propagandiniai kanalai, paprastas gandas gali per kelias valandas virsti tarptautiniu skandalu.

Neatsitiktinai informaciniai konfliktai dažnai remiasi ne sausais faktais, o emocijomis. Pyktis, pasibjaurėjimas, baimė ir pažeminimo jausmas veikia stipriau nei ilgi paaiškinimai. Todėl nepatvirtinti pasakojimai apie maisto gadinimą ar blogą elgesį su turistais tampa itin patogia medžiaga tiems, kurie nori kurstyti priešiškumą.

Ką iš tikrųjų galima pasakyti dabar

Šiuo metu galima atsargiai teigti tik tiek: socialiniuose tinkluose plinta nepatvirtinti anoniminiai pasakojimai apie tariamą priešišką elgesį su Rusijos turistais Gruzijoje. Jie sukėlė didelį atgarsį, juos aktyviai naudoja Rusijos informaciniai kanalai, tačiau viešai prieinamų patikimų įrodymų, kad aprašyti konkretūs atvejai iš tikrųjų įvyko, nėra.

Tai nereiškia, kad Gruzijoje negali būti pavienių konfliktų tarp vietinių gyventojų ir turistų. Pastaruoju metu tokių įtampų viešojoje erdvėje tikrai buvo, o Kachetijos incidentas parodė, kaip greitai vietinis konfliktas gali virsti geopolitine istorija. Skirtingos pusės tą įvykį aiškino skirtingai: vieni kalbėjo apie rusofobiją, kiti – apie provokacijas ir netinkamą turistų elgesį.

Tačiau būtent todėl naujus socialinių tinklų „prisipažinimus“ reikia vertinti dar atsargiau. Kai tema jau įkaitusi, bet kokia šokiruojanti istorija tampa ginklu. Ji gali būti tikra, perdėta, išgalvota arba specialiai paleista tam, kad dar labiau supriešintų visuomenes.

Kelionių saugumas, maisto higiena ir turistų aptarnavimas yra rimtos temos. Jei tokie dalykai iš tikrųjų vyktų, jie turėtų būti tiriami oficialiai, su konkrečiais restoranais, viešbučiais, darbuotojais, datomis ir nukentėjusiaisiais. Kol to nėra, anoniminiai įrašai lieka ne įrodymais, o socialinių tinklų skandalo dalimi.

Ši istorija dar kartą primena paprastą taisyklę: kuo šlykštesnė ir emocingesnė žinia, tuo atsargiau ją reikia vertinti. Ypač tada, kai ji idealiai tinka propagandiniam pasakojimui.

Šaltinis: cursorinfo.co.il