Japoniją supurtė galingas žemės drebėjimas: po smūgio griuvo prekybos centro dalis, žmonės liko įstrigę

Pietų Japoniją antradienį supurtė stiprus 7,1 magnitudės žemės drebėjimas, po kurio pakrantės gyventojams teko skubiai sekti perspėjimus dėl cunamio. Smūgis buvo juntamas Kiūšiū saloje, o labiausiai nerimas kilo Kumamoto prefektūroje – regione, kuris dar gerai prisimena skaudžią 2016 metų žemės drebėjimų patirtį.

Iš pradžių daugeliui tai galėjo atrodyti kaip dar vienas Japonijai įprastas seisminis įvykis. Šalis yra viena geriausiai pasiruošusių žemės drebėjimams pasaulyje, o perspėjimo sistemos čia veikia greitai. Tačiau šį kartą situacija netrukus tapo daug rimtesnė: pranešta apie apgadintus kelius, tiltus, pastatus, elektros tiekimo sutrikimus, gaisrus ir žmones, likusius įstrigusius po dalies prekybos centro griūties.

Japonijos meteorologijos agentūros duomenimis, žemės drebėjimas įvyko vėlyvą antradienio popietę. Jo židinys buvo nedideliame gylyje, todėl smūgis kai kuriose vietovėse buvo itin stiprus. Pagal Japonijoje naudojamą seisminio intensyvumo skalę kai kur jis pasiekė aukščiausią lygį – tokį, kai žmonėms sunku išsilaikyti ant kojų, o net gerai pastatyti pastatai gali būti rimtai apgadinti.

Cunamio perspėjimas sukėlė papildomą nerimą

Po požeminių smūgių buvo paskelbtas cunamio perspėjimas teritorijoms prie Ariakės ir Jacuširo jūrų. Gyventojai buvo raginami nesiartinti prie pakrantės, neiti tikrinti vandens lygio ir laukti oficialių pranešimų. Japonijoje tokie raginimai vertinami labai rimtai, nes net ir nedidelė banga pakrantėje gali tapti pavojinga, jei žmogus tuo metu yra netinkamoje vietoje.

Vėliau perspėjimas buvo atšauktas, tačiau pirmosios valandos po drebėjimo buvo įtemptos. Žmonės turėjo vienu metu vertinti kelias grėsmes: galimą cunamį, pakartotinius smūgius, pažeistus kelius, sutrikusį transportą ir pranešimus apie sugriuvusius pastatus.

Tokiose situacijose pavojingiausias dažnai būna ne tik pats pirmasis smūgis. Po stipraus žemės drebėjimo gali sekti pakartotiniai požeminiai smūgiai, kurie dar labiau pažeidžia jau įtrūkusius pastatus, tiltus ar šlaitus. Todėl Japonijos tarnybos gyventojus ragino išlikti budrius ir nesugrįžti į pavojingas vietas vien todėl, kad pirmoji banga jau praėjo.

Didžiausias nerimas – dėl prekybos centro

Vienas rimčiausių pranešimų atėjo iš Kumamoto regiono, kur po žemės drebėjimo sugriuvo dalis prekybos centro. Vietos žiniasklaida skelbė, kad po griuvėsiais galėjo likti žmonių. Gelbėtojai dirbo ieškodami įstrigusių asmenų, o dalis nukentėjusiųjų buvo išvežti į ligonines.

Tokios vietos žemės drebėjimo metu ypač pavojingos. Prekybos centruose būna daug žmonių, didelės atviros erdvės, stiklo, lentynų, pakabinamų konstrukcijų, elektros sistemų ir evakuacijos kelių, kurie po smūgio gali būti užversti arba sunkiai pasiekiami. Net jei pagrindinė pastato konstrukcija išlieka, griūvant atskiroms dalims žmonės gali būti prispausti ar atskirti nuo išėjimų.

Pranešimai apie žmones, kurių buvimo vieta dar tikslinama, Japonijoje sukėlė ypač didelį nerimą. Kol gelbėtojai tikrina griuvėsius, oficialūs skaičiai gali keistis, todėl tokiose situacijose svarbiausia vengti skubotų išvadų. Aišku viena: šis žemės drebėjimas neapsiribojo tik išgąsčiu ir trumpu supurtymu.

Sutrikęs transportas ir elektros tiekimas

Po smūgio buvo sustabdytas dalies geležinkelių eismas, įskaitant greituosius traukinius. Tokie sustabdymai Japonijoje yra įprasta saugumo procedūra: po stipraus žemės drebėjimo reikia patikrinti bėgius, tiltus, tunelius ir stotis. Net maža deformacija gali kelti didelį pavojų, todėl transportas atnaujinamas tik tada, kai infrastruktūra patikrinama.

Pranešta ir apie elektros tiekimo sutrikimus. Kai kuriuose rajonuose tūkstančiai namų liko be elektros. Tai apsunkina gelbėjimo darbus, ryšį, evakuaciją ir kasdienę pagalbą gyventojams. Žemės drebėjimo zonoje kiekvienas toks sutrikimas tampa papildomu stresu, ypač vyresniems žmonėms, šeimoms su vaikais ir tiems, kuriems reikia medicininės įrangos ar pagalbos.

Oro uosto darbas taip pat buvo ribojamas, nes po tokio smūgio būtina tikrinti kilimo ir tūpimo takus. Japonijos tarnybos tokiais atvejais veikia pagal aiškias procedūras: pirmiausia stabdoma rizikinga veikla, tada tikrinama infrastruktūra ir tik vėliau sprendžiama, ką galima saugiai atnaujinti.

Ar kilo pavojus atominėms elektrinėms?

Po stipresnio žemės drebėjimo Japonijoje beveik visada iškart kyla klausimas dėl branduolinių objektų saugumo. Ši tema šalyje ypač jautri dėl praeities katastrofų ir nuolatinio seisminio aktyvumo. Todėl po smūgio buvo tikrinamos netoliese esančios atominės elektrinės.

Pirminiais duomenimis, trijose netoliese esančiose elektrinėse jokių nukrypimų nuo normos nenustatyta. Tai svarbi žinia, nes net tada, kai tiesioginės grėsmės nėra, visuomenė laukia aiškių ir greitų atsakymų. Japonijos branduolinės saugos institucijos tokiais atvejais tikrina ne tik reaktorius, bet ir pagalbines sistemas, elektros tiekimą, aušinimą bei galimą infrastruktūros pažeidimą.

Vis dėlto net ir raminanti informacija nereiškia, kad situacija visiškai baigta. Požeminiai smūgiai gali kartotis, o kai kurių pažeidimų mastas paaiškėja tik vėliau, kai specialistai gali saugiai pasiekti visas vietas.

Kumamoto žmonėms tai priminė 2016 metų tragediją

Kumamoto vardas Japonijoje iki šiol siejamas su 2016 metų žemės drebėjimais. Tada regionas patyrė didžiulę žalą, žuvo žmonės, buvo sugriauta ar apgadinta daug pastatų, o garsioji Kumamoto pilis dar ilgai tapo vienu ryškiausių nelaimės simbolių.

Todėl naujas stiprus smūgis šiame regione žmonėms sukėlė ne tik fizinį išgąstį, bet ir labai aiškų prisiminimą. Tokios nelaimės palieka pėdsaką ne vien pastatuose. Jos pakeičia žmonių reakcijas, įpročius ir baimės slenkstį. Net praėjus dešimtmečiui, stipresnis supurtymas gali akimirksniu grąžinti tą patį jausmą: reikia bėgti, reikia tikrinti artimuosius, reikia ruoštis blogiausiam.

Šį kartą taip pat pranešta apie žalą Kumamoto piliai, kuri iki šiol buvo tvarkoma po ankstesnių drebėjimų. Tokie simboliniai nuostoliai žmonėms veikia stipriau nei paprasta infrastruktūros žala, nes primena, kad regionas dar nebuvo iki galo išsigydęs senų žaizdų.

Japonijos pasirengimas gelbsti, bet grėsmė dar nesibaigė

Japonija dar kartą parodė, kodėl ši šalis laikoma viena geriausiai pasiruošusių žemės drebėjimams. Perspėjimo sistemos suveikė greitai, transportas buvo stabdomas saugumo patikrai, vyriausybė rinko informaciją apie žalą, o gelbėjimo tarnybos buvo siunčiamos į labiausiai nukentėjusias vietas.

Tačiau net ir geriausias pasirengimas negali visiškai panaikinti tokio masto stichinės nelaimės padarinių. Žemės drebėjimas gali įvykti per kelias sekundes, o jo pasekmės aiškėja valandomis ir dienomis. Dalis žmonių dar gali būti ieškoma, sužeistųjų skaičius gali keistis, o pastatų saugumas turi būti tikrinamas nuosekliai.

Todėl pagrindinis Japonijos tarnybų raginimas dabar labai paprastas: nesuartėti su pakrante be reikalo, nesugrįžti į pažeistus pastatus, sekti oficialius pranešimus ir pasiruošti galimiems pakartotiniams smūgiams.

Šis žemės drebėjimas dar kartą priminė, kad Japonijoje net ir kasdienybės ritmas gali būti nutrauktas akimirksniu. Vieną minutę žmonės apsiperka, laukia traukinio ar važiuoja namo, o kitą – visa šalis stebi gelbėtojų darbą, cunamio pranešimus ir žinias iš ligoninių. Tokiose situacijose svarbiausia tampa ne tik techninis pasirengimas, bet ir paprastas žmogiškas budrumas.