Naktį Vilniuje dangų perskrodė žaibas: smūgis į TV bokštą priminė, kodėl šis statinys toks svarbus miestui

Penktadienio naktį Vilniuje užfiksuotas vaizdas, kuris socialiniuose tinkluose greitai patraukė žmonių dėmesį. Audros metu ryškus žaibo išlydis smogė į Vilniaus televizijos bokštą – vieną labiausiai atpažįstamų sostinės objektų ir aukščiausią statinį Lietuvoje.

Tokie kadrai visada atrodo dramatiškai. Tamsus dangus, akimirksniu nušvitusi miesto panorama ir galinga elektros iškrova, pataikanti į bokštą, sukuria vaizdą, kurį sunku supainioti su įprasta vasaros audra. Tačiau specialistai primena: nors reginys atrodo pavojingas, tokie smūgiai TV bokštui nėra netikėtumas.

Vilniaus televizijos bokštas dėl savo aukščio ir konstrukcijos yra viena dažniausių žaibo išlydžių vietų Lietuvoje. Būtent todėl jis ne tik matomas iš daugelio sostinės vietų, bet ir atlieka labai svarbų vaidmenį audrų metu.

Kodėl žaibai taip dažnai renkasi TV bokštą

Vilniaus televizijos bokšto aukštis siekia 326,5 metro, todėl jis smarkiai išsiskiria iš aplinkinio miesto reljefo. Audros metu tokie aukšti objektai natūraliai tampa vietomis, į kurias žaibo išlydis gali pataikyti dažniau nei į žemesnius pastatus ar atviras teritorijas.

Populiarus feisbuko puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti penktadienio naktį užfiksuotas smūgis. Projekto atstovai pažymėjo, kad TV bokštas Vilniuje veikia tarsi didžiulis miesto žaibolaidis.

Skelbiama, kad į šį statinį žaibai trenkia maždaug 11 kartų dažniau nei į aplinkines vietoves. Tai paaiškina, kodėl tokie vaizdai sostinėje kartkartėmis pasikartoja: žaibas renkasi ne atsitiktinai, o pagal fizikos dėsnius.

Iš šalies tai gali atrodyti kaip pavojingas smūgis į pastatą, tačiau iš tiesų bokštas tokioms situacijoms yra pritaikytas.

Įspūdingas vaizdas nereiškia grėsmės žmonėms

Daugeliui žiūrovų tokie kadrai kelia natūralų klausimą: ar žaibo smūgis gali pakenkti bokštui, jame esančiai įrangai ar lankytojams? Specialistų teigimu, aukšti inžineriniai statiniai turi specialias sistemas, kurios skirtos būtent tokiems atvejams.

Vilniaus TV bokšto viršuje įrengta žaibosaugos sistema priima elektros išlydį ir nukreipia jo energiją į žemę. Paprastai tariant, žaibas nepasklinda chaotiškai po statinį, o keliauja jam numatytu saugiu keliu.

Dėl to tokie smūgiai nekelia tokio pavojaus, kokį galėtų sukelti neapsaugotam pastatui, medžiui ar atviroje vietoje stovinčiam žmogui. Bokštas yra suprojektuotas taip, kad galėtų atlaikyti audrų metu pasitaikančius elektros išlydžius.

Todėl nors vaizdo įrašas atrodo lyg iš katastrofų filmo, realybėje tai – suplanuotos apsaugos sistemos darbas.

Audros primena paprastą taisyklę

Žaibas į TV bokštą atrodo įspūdingai, nes smūgis įvyksta aukštai virš miesto ir dažnai matomas iš toli. Tačiau tokie reiškiniai kartu primena, kad audros metu reikia saugotis ir paprastiems žmonėms.

Jeigu griaudėja, nereikėtų stovėti atvirose vietose, slėptis po pavieniais medžiais ar būti šalia aukštų neapsaugotų objektų. Saugiausia audrą pralaukti pastate arba automobilyje. Balkonas, atviras laukas, vandens telkinio pakrantė ar stogas tokiu metu nėra tinkamos vietos stebėjimui.

Vilniaus TV bokštas gali priimti galingą žaibo smūgį todėl, kad tam yra pritaikytas. Žmogus tokios apsaugos neturi.

Sostinės simbolis, kuris audros metu atlieka nematomą darbą

Vilniaus televizijos bokštas daugeliui pirmiausia siejasi su miesto panorama, istorija, apžvalgos aikštele ar ryšio funkcijomis. Tačiau audrų metu išryškėja dar viena jo pusė – tai statinys, kuris tampa vienu svarbiausių žaibosaugos taškų sostinėje.

Penktadienio naktį užfiksuotas kadras tik dar kartą parodė, kokia galinga gali būti gamta ir kaip svarbu, kad aukščiausi miesto objektai būtų tinkamai apsaugoti.

Vieną akimirką dangus virš Vilniaus nušvito nuo žaibo, kitą – viskas vėl paskendo nakties tamsoje. Tačiau tas trumpas blyksnis priminė: net įspūdingiausi audros vaizdai dažnai turi labai praktišką paaiškinimą.