NATO toliau vertina, kaip stiprinti Baltijos regiono saugumą, o viena tema sąjungininkų darbotvarkėje išlieka ypač aiški – Rusijos keliama grėsmė. Apie saugumo padėtį rytiniame Aljanso flange, oro gynybą, kovos su dronais pajėgumus ir sąjungininkų buvimą regione kalbėta Latvijos užsienio reikalų ministrės Baibos Bražės susitikime su NATO atstovais Rygoje.
Baltijos valstybės jau kurį laiką įvardijamos kaip viena jautriausių NATO rytinio flango dalių. Rusijos karas prieš Ukrainą, augančios investicijos į karinę pramonę, hibridinės operacijos, kibernetinės atakos, dezinformacija ir incidentai su dronais verčia Aljansą dar kartą peržiūrėti, ar regione pakanka pajėgumų greitai reaguoti į galimas krizes.
Rusija išlieka pagrindine ilgalaike grėsme
NATO atstovai pabrėžia, kad artimiausia ir labiausiai apčiuopiama ilgalaikė grėsmė Baltijos šalims yra Rusija. Tai matoma ne tik iš jos karinės veiklos ar gynybos pramonės plėtros, bet ir iš vis dažniau pasikartojančių neatsakingų veiksmų šalia NATO sienų.
Ypatingą nerimą kelia dronų incidentai ir elektroninės kovos priemonės, dėl kurių bepiločiai orlaiviai gali nukrypti nuo kurso ir patekti į NATO šalių oro erdvę. Tokie atvejai kelia pavojų ne tik karinėms operacijoms, bet ir civilinei aviacijai, komerciniam transportui bei kasdieniam verslo veikimui.
Ši grėsmė nėra vien teorinė. Birželį virš Latvijos oro erdvės buvo numuštas dronas, o NATO pabrėžė, kad tai rodo tiek Rusijos veiksmų pavojingumą, tiek Aljanso gebėjimą reaguoti. Tokie incidentai aiškiai parodo, kad Baltijos regiono oro erdvės apsauga tampa vienu svarbiausių saugumo klausimų.
Dronų grėsmė keičia saugumo supratimą
Karas Ukrainoje parodė, kad dronai tapo viena svarbiausių šiuolaikinio karo priemonių. Jie naudojami žvalgybai, smūgiams, infrastruktūros atakoms ir psichologiniam spaudimui. Dėl to Baltijos šalims nebeužtenka vien tradicinių gynybos priemonių – reikia modernių sistemų, kurios galėtų aptikti, sekti ir neutralizuoti bepiločius orlaivius.
Apsauga nuo dronų pirmiausia yra kiekvienos valstybės atsakomybė, tačiau NATO vertina, ką dar galima padaryti bendrai. Tai apima oro gynybos stiprinimą, geresnį informacijos apsikeitimą, radarų tinklo plėtrą ir greitesnį reagavimą į incidentus pasienio regionuose.
Latvijai, Lietuvai ir Estijai tai ypač svarbu dėl geografinės padėties. Šios šalys ribojasi su Rusija arba Baltarusija, todėl bet koks oro erdvės pažeidimas čia vertinamas daug rimčiau nei įprastas techninis incidentas. Net jei dronas įskrenda netyčia, pati situacija gali būti naudojama spaudimui, provokacijai ar NATO reakcijos testavimui.
Rytinis flangas turi būti stiprinamas
Susitikime Rygoje aptarta ir platesnė NATO rytinio flango apsauga. Baltijos šalys jau seniai ragina sąjungininkus regione dislokuoti daugiau pajėgų, stiprinti oro gynybą, gerinti karinę infrastruktūrą ir užtikrinti nuolatinį sąjungininkų buvimą sausumoje, ore bei jūroje.
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė pabrėžia, kad artėjant NATO viršūnių susitikimui Ankaroje reikės priimti sprendimus dėl sąjungininkų pajėgų didinimo Baltijos regione. Ne mažiau svarbūs klausimai bus oro gynybos stiprinimas, buvimas Baltijos jūroje ir greitesnis praktinių gynybos planų įgyvendinimas.
Baltijos šalims svarbu, kad NATO gynyba nebūtų vien politinis pažadas. Regiono valstybės siekia, kad sąjungininkų pajėgos būtų pasirengusios veikti iš karto, o ne tik atvyktų kilus krizei. Tokia logika vis dažniau tampa NATO planavimo dalimi, nes Rusijos keliama grėsmė vertinama kaip ilgalaikė.
Gynybos išlaidos taps vienu svarbiausių klausimų
Dar viena jautri tema – gynybos finansavimas. Jungtinės Valstijos ir toliau spaudžia Europos sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, o NATO viduje vis garsiau kalbama apie aukštesnius tikslus nei ankstesnis 2 proc. BVP standartas. Baltijos šalys šiuo klausimu paprastai laikosi griežtos pozicijos ir tvirtina, kad reali grėsmė reikalauja realių investicijų.
Latvija, Lietuva ir Estija jau dabar gynybai skiria didelę nacionalinių biudžetų dalį, tačiau regione pabrėžiama, kad vien nacionalinių pastangų nepakanka. Reikia ir sąjungininkų pajėgų, ir bendrų oro gynybos sprendimų, ir pramonės pajėgumų, kurie leistų greitai gaminti amuniciją, dronus bei kitas moderniai gynybai būtinas priemones.
Šie klausimai turėtų būti vieni svarbiausių artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Nuo priimtų sprendimų priklausys, kaip greitai Aljansas galės sustiprinti rytinį flangą ir ar Baltijos regionas gaus daugiau praktinių saugumo garantijų.
Baltijos regionas išlieka NATO dėmesio centre
NATO žinutė Baltijos šalims šiuo metu aiški: regiono saugumas vertinamas rimtai, o Rusijos keliama grėsmė nėra laikina. Dronų incidentai, elektroninės kovos priemonės, dezinformacija ir galimos provokacijos rodo, kad pavojus gali pasireikšti ne tik tradicine karine forma.
Todėl ateinančiais metais Baltijos šalims bus itin svarbu stiprinti oro gynybą, plėsti kovos su dronais pajėgumus, didinti pasirengimą hibridinėms grėsmėms ir išlaikyti tvirtą sąjungininkų buvimą regione. NATO sprendimai šioje srityje gali nulemti, ar rytinis flangas bus ne tik politiškai saugomas, bet ir praktiškai pasirengęs atremti galimus išbandymus.
Kol Rusija tęs agresyvią politiką ir karinį spaudimą regione, Baltijos šalys išliks viena svarbiausių NATO saugumo darbotvarkės dalių. O pagrindinis klausimas dabar – ne ar Aljansas turi stiprinti gynybą, bet kaip greitai tai bus padaryta.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
