Pasaulis susiduria su gyvybiškai svarbaus produkto trūkumu: krizė labiausiai paveiks Europą

Cukraus gamyba Europoje gali sumažėti iki žemiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį. Prastėjančios derliaus prognozės ir galimi tiekimo sutrikimai kitose pasaulio dalyse didina cukraus trūkumo bei naujo kainų šuolio riziką.

S&P Global Energy analitikų skaičiavimais, Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje šį sezoną gali būti pagaminta apie 15 mln. tonų cukraus. Tai būtų mažiausias kiekis nuo 2015 metų sezono.

Kodėl mažėja cukraus gamyba Europoje?

Viena pagrindinių priežasčių – neįprastai karšti orai. Vasaros karščio bangos pakenkė cukrinių runkelių pasėliams ir pablogino būsimo derliaus prognozes.

Padėtį apsunkino ir ūkininkų sprendimai mažinti cukrinių runkelių plotus. Pasėlių plotai traukėsi antrus metus iš eilės, nes ankstesni gausūs derliai sukėlė cukraus perteklių ir smarkų kainų kritimą.

Dėl sumažėjusių pajamų dalis ūkininkų nusprendė rinktis pelningesnes kultūras. Tačiau dabar, kai derliui kenkia nepalankūs orai, mažesni pasėlių plotai gali lemti gerokai didesnį cukraus gamybos nuosmukį, nei buvo tikėtasi.

Cukraus trūkumas gali tapti pasauline problema

Europoje mažėjanti gamyba sutampa su augančiu neapibrėžtumu pasaulinėje cukraus rinkoje. El Ninjo klimato reiškinys kelia grėsmę cukranendrių derliui didžiosiose Azijos valstybėse, tarp jų – Indijoje ir Tailande.

Šios šalys yra svarbios pasaulinės cukraus rinkos dalyvės, todėl mažesnis jų derlius galėtų apriboti eksportą ir dar labiau sumažinti tarptautinei rinkai prieinamą cukraus kiekį.

Analitikai perspėja, kad cukraus pasiūlos trūkumas labiausiai gali būti juntamas kitų metų pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais. Rinkos dalyviai į šią riziką jau reaguoja – cukraus ateities sandorių kainos Londone ir Niujorke per mėnesį pakilo maždaug 5 procentais.

Europa gali tapti priklausoma nuo importo

Sumažėjus vietos gamybai, Europos Sąjungai gali tekti importuoti daugiau cukraus iš kitų pasaulio regionų. Europa galėtų tapti grynąja cukraus importuotoja, nors ankstesniais sezonais rinkoje buvo susidaręs šio produkto perteklius.

Tokia priklausomybė nuo importo padidintų Europos pažeidžiamumą. Jei cukranendrių derlius Azijoje ir kituose svarbiuose regionuose taip pat būtų prastesnis, importuojamo cukraus pasiūla sumažėtų, o jo kaina augtų.

Situaciją galėtų apsunkinti transportavimo išlaidos, valiutų kursų svyravimai ir galimi eksporto ribojimai. Trūkstant cukraus, kai kurios jį gaminančios šalys gali pirmiausia siekti apsaugoti savo vidaus rinką.

Cukraus kainos jau pradėjo kilti

Nuo birželio cukraus kainos Europoje išaugo maždaug 9 procentais. Analitikai prognozuoja, kad artimiausiu metu kainų augimas gali tęstis, nes pasiūlos ir paklausos pusiausvyra tampa vis labiau įtempta.

Vartotojai kainų pokyčius parduotuvėse paprastai pajunta ne iš karto. Gamintojai dažnai būna iš anksto sudarę tiekimo sutartis, todėl žaliavos brangimas į galutinę produkto kainą persikelia palaipsniui.

Jeigu cukraus kainos aukštos išliks ilgesnį laiką, gali brangti ne tik pats cukrus, bet ir saldumynai, kepiniai, gaivieji gėrimai, pieno produktai, konservai bei kitos prekės, kurių gamyboje jis naudojamas.

Didesnes sąnaudas patirtų maisto pramonė, kepyklos, konditerijos įmonės ir viešojo maitinimo sektorius. Dalį papildomų išlaidų verslas galėtų perkelti vartotojams.

Gamintojams kainų augimas gali būti naudingas

Nors vartotojams kylanti cukraus kaina būtų nepalanki, Europos cukraus perdirbėjams situacija gali turėti ir teigiamą pusę.

Po dviejų gausių derlių rinkoje buvo susidaręs cukraus perteklius, o smukusios kainos sumažino įmonių pelno maržas. Atsigaunančios kainos galėtų pagerinti perdirbėjų finansinę padėtį ir paskatinti ūkininkus kitą sezoną cukriniams runkeliams skirti daugiau žemės.

Vis dėlto gamybos padidinti per trumpą laiką nepavyks. Būsimas derlius priklausys nuo pasėlių plotų, oro sąlygų ir to, ar augintojams bus ekonomiškai naudinga grįžti prie cukrinių runkelių.

Todėl artimiausi mėnesiai pasaulinei cukraus rinkai bus itin svarbūs. Jei prastos derliaus prognozės pasitvirtins keliuose pagrindiniuose gamybos regionuose, Europa gali susidurti ne tik su didesnėmis kainomis, bet ir su ribota vieno svarbiausių maisto pramonės produktų pasiūla.