Patyčios internete nesiliauja: per devynis mėnesius RRT sulaukė daugiau pranešimų nei per visus praėjusius metus

Iki metų pabaigos dar liko keli mėnesiai, tačiau pranešimų apie patyčias internete jau gauta daugiau nei per visus praėjusius metus. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) administruojama karštoji linija „Švarus internetas“ per sausį–rugsėjį sulaukė 261 tokio pranešimo – 40 proc. daugiau nei per visus 2025-uosius. Tarnyba ragina netylėti: pranešti galima ir apie socialiniame tinkle pastebėtą žeminantį turinį, ir apie kitą galimai neteisėtą informaciją.

Bendras gyventojų pranešimų skaičius taip pat augo. Per devynis šių metų mėnesius RRT gavo 2 752 pranešimus apie draudžiamą skleisti arba neigiamą poveikį nepilnamečiams darantį turinį. Tai beveik 19 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vis dėlto šie skaičiai pirmiausia parodo, kiek kartų žmonės kreipėsi į tarnybą – jų negalima tiesiogiai sutapatinti su atskirų pažeidimų skaičiumi.

Daugiau pranešimų gali reikšti ir didesnį ryžtą netylėti

Pasak RRT pirmininkės Jūratės Šovienės, augantis pranešimų apie patyčias skaičius rodo problemos aktualumą, tačiau kartu gali liudyti didėjantį žmonių sąmoningumą. Kitaip tariant, daugiau žmonių atpažįsta netinkamą elgesį ir nusprendžia apie jį pranešti.

Šis skirtumas svarbus vertinant statistiką. 40 proc. padaugėjo pranešimų apie patyčias, tačiau tai savaime neįrodo, kad tiek pat padaugėjo pačių patyčių. Dėl to paties turinio gali kreiptis keli žmonės, o dalis pranešimų po patikrinimo nepasitvirtina.

Ypač aktyvus buvo trečiasis ketvirtis. Liepą–rugsėjį karštoji linija sulaukė 1 377 pranešimų apie įvairų galimai draudžiamą ar nepilnamečiams žalingą turinį – 60 proc. daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Specialistai nustatė, kad 307 pranešimai buvo pagrįsti ir dėl jų buvo galima imtis veiksmų. Tai sudarė apie 22 proc. visų ketvirčio pranešimų.

Kas vyksta po to, kai gyventojas praneša?

Gavusi informaciją RRT ją įvertina ir, priklausomai nuo turinio bei aplinkybių, kreipiasi į platformų valdytojus, svetainių savininkus ar atsakingas institucijas. Trečiąjį ketvirtį daugiausia pagrįstų pranešimų – 150 – perduota interneto paslaugų teikėjams ir turinį valdančioms organizacijoms, prašant kuo skubiau pašalinti nustatytą draudžiamą informaciją.

Dar 42 pranešimai apie vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus persiųsti užsienio karštosioms linijoms, priklausančioms tarptautinei asociacijai INHOPE. Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui perduota 18 pranešimų apie galimus kibernetinius incidentus ar sukčiavimą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai – 12, o Lietuvos policijai – septyni.

Tarp pagrįstų pranešimų buvo ir 78 pasikartojantys: žmonės pranešė apie tą patį turinį, dėl kurio veiksmų jau buvo imtasi. Todėl šių kategorijų nereikėtų suprasti kaip tiek pat atskirų, tarpusavyje nesusijusių įvykių.

Pastebėjus patyčias nereikia padėti joms plisti

RRT galima pranešti apie patyčias, pornografinį turinį, vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, smurtą ar rasinę ir tautinę nesantaiką kurstančią informaciją. Tarnyba taip pat priima pranešimus apie elektroninį sukčiavimą ir kitus skaitmeninio saugumo incidentus.

Pranešime naudinga tiksliai nurodyti, kur turinys paskelbtas: pateikti konkretaus įrašo ar puslapio adresą, paskyros pavadinimą ir trumpai paaiškinti situaciją. Žeminančio įrašo nereikėtų perskelbti savo paskyroje net ir norint jį pasmerkti – taip jis gali pasiekti dar daugiau žmonių. Apie įrašą galima pranešti ir pačioje socialinio tinklo platformoje.

Jeigu patyčias patiria vaikas, verta pirmiausia ramiai išklausyti, kas nutiko, ir kartu aptarti tolesnius veiksmus. Vien raginimas išjungti telefoną nepadeda suprasti situacijos, ypač kai į ją įsitraukę bendraklasiai ar pažįstami. Pranešant apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą jos nereikia atsisiųsti ar persiųsti kitiems – specialistams pateikite informaciją, kur ji aptikta. Į karštąją liniją galima kreiptis per svetainę „Švarus internetas“, nelaukiant, kol kas nors kitas tai padarys pirmas.