Po savaitgalio audros lietuviai iššlavė generatorius: kai kur gyvenimas be elektros primena mažą apokalipsę

Pirmadienį po savaitgalio audros kai kuriuose Lietuvos kaimuose ir miesteliuose rytas prasidėjo ne nuo kavos aparato burzgimo, o nuo labai paprasto klausimo: kur pasikrauti telefoną? Vieni ėjo pas kaimynus, kurie turėjo generatorių. Kiti sėdo į automobilį ir kraudavo telefoną nuo mašinos. Treti ieškojo veikiančios parduotuvės, degalinės ar seniūnijos, kur dar būtų elektra, ryšys ir galimybė bent trumpam grįžti į normalų gyvenimą.

Šaldytuvai tylėjo, šaldikliai pradėjo atitirpti, vandens siurbliai kai kur nebeveikė, o namuose su elektrinėmis viryklėmis net arbatos paprastai neužsivirinsi. Tokią akimirką labai greitai paaiškėja, kiek mūsų kasdienybės laikosi ant vieno mygtuko sienoje. Kol elektra yra, apie ją beveik negalvoji. Kai jos nėra antrą parą, prasideda visai kitas gyvenimas.

Po audros lietuviai puolė ieškoti elektros generatorių. Kas anksčiau galvojo „gal kada nors reikėtų nusipirkti“, dabar jau skambino į parduotuves, tikrino internetinius likučius, klausinėjo pažįstamų ir socialiniuose tinkluose. Daug kur žmonės susidūrė su tuo pačiu atsakymu: paklausiausių generatorių beveik nebėra, o naujų siuntų reikia laukti.

Kai dingsta elektra, generatorius iš prabangos tampa būtinybe

Dar prieš kelias dienas generatorius daugeliui atrodė kaip daiktas statybininkams, sodyboms ar tiems, kurie gyvena kažkur miško pakraštyje. Po šios audros požiūris pasikeitė labai greitai. Kai namuose nebeveikia šildymo ar vandens siurblys, kai ūkyje reikia palaikyti šaldytuvus, kai sergančiam žmogui būtina elektra medicinos įrangai arba kai šeima negali net pasikrauti telefonų, generatorius staiga tampa nebe „gal kada nors“, o „reikia dabar“.

Oficialūs skaičiai rodo, kokio masto buvo problema. LRT pirmadienį skelbė, kad prieš vidurdienį elektros Lietuvoje dar neturėjo apie 111 tūkst. vartotojų, o po vidurdienio skaičius vis dar siekė apie 108,6 tūkst. vartotojų. Kai kuriuose labiausiai nukentėjusiuose rajonuose paskutinių vartotojų prijungimas gali užtrukti iki rugpjūčio 29 dienos.

Tokiame fone nenuostabu, kad generatoriai iš parduotuvių pradėjo dingti kaip karštos bandelės. Žmonės ieško ne idealaus modelio, ne gražiausios kainos, o bet ko, kas galėtų bent kelioms valandoms įjungti šaldytuvą, vandens siurblį, telefono įkroviklį ar būtiniausią buitinę techniką. Tas, kuris spėjo nusipirkti anksčiau, šiandien tampa beveik visos gatvės gelbėtoju.

Kaimynas su generatoriumi tapo svarbiausiu žmogumi gatvėje

Po audros daug kur pasimatė labai paprasta, bet stipri lietuviška realybė: kai oficialios pagalbos dar reikia laukti, pirmi padeda kaimynai. Vienas atveda ilgintuvą, kitas leidžia pasikrauti telefoną, trečias užkuria generatorių kelioms valandoms ir prijungia šaldiklį ne tik sau, bet ir šalia gyvenančiai senolei.

Tokiose situacijose dingsta dalis kasdienio susvetimėjimo. Žmonės, kurie paprastai tik linkteli vieni kitiems prie vartų, staiga tariasi, kam pirmiau reikia elektros, kurio šaldiklyje dar yra mėsa, kas turi kūdikį, kam reikia pakrauti telefoną, o kam būtina susisiekti su artimaisiais. Vienoje gatvėje generatorius tampa ne daiktu, o mažu elektros centru.

Bet kartu tai parodo ir kitą pusę: ne visi gali sau leisti generatorių. Vienam 400 ar 700 eurų yra planuojamas pirkinys, kitam – pusė mėnesio pajamų. Todėl žmonės dalijasi tuo, ką turi. Kas turi powerbanką, duoda pasikrauti. Kas turi dujinę viryklę, užvirina vandens. Kas turi generatorių, leidžia bent trumpam prijungti šaldytuvą.

Ši audra priminė, kad pasirengimas nėra tik valdiškas žodis iš atmintinių. Tai labai buitiškas dalykas: žibintuvėlis stalčiuje, pilnas powerbankas, keli litrai vandens, dujinė viryklėlė, kuro atsarga, kaimyno telefono numeris ir bent apytikslis planas, ką daryti, jei elektra dingtų ne valandai, o kelioms dienoms.

Ryšys taip pat stojo, nes be elektros išsikrauna ne tik telefonai

Žmonės labiausiai jautė ne tik elektros, bet ir ryšio trūkumą. Kai neveikia internetas, sunku patikrinti ESO informaciją, susisiekti su artimaisiais, registruoti gedimą ar sužinoti, kas vyksta aplink. Pirmadienį telekomunikacijų bendrovės pranešė, kad dar neveikė dalis mobiliojo ryšio stočių, nes audra apgadino elektros tinklus, o kai kur išsikrovė rezervinės baterijos arba dar nebuvo prijungti generatoriai.

Tai labai aiškiai pajuto tie, kurie gyvena atokesnėse vietovėse. Mieste dar gali nueiti iki prekybos centro ar degalinės. Kaimo sodyboje, kur nėra elektros, silpsta telefonas, neveikia maršrutizatorius, o aplink nuvirtę medžiai, žmogus pasijunta daug labiau atkirstas. Ne veltui socialiniuose tinkluose žmonės rašė, kad tai primena mažą apokalipsę: ne todėl, kad viskas sugriuvo, o todėl, kad staiga nebeveikia dalykai, kuriuos laikėme savaime suprantamais.

Prie to prisidėjo ir milžiniškas pagalbos tarnybų krūvis. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad per dvi paras ugniagesiai gelbėtojai gavo 2525 pranešimus apie audros padarinius, o Bendrasis pagalbos centras per savaitgalį sulaukė 33 561 skambučio. PAGD taip pat nurodė galinti skirti 192 mobilius 2–3 kW generatorius ten, kur dar neatstatytas elektros tiekimas.

Generatorius gali išgelbėti, bet gali ir pražudyti

Kai generatoriai perkami paskutinę minutę, atsiranda dar viena rizika – žmonės ne visada žino, kaip juos saugiai naudoti. O čia klaidos gali būti mirtinos. Generatorius negali stovėti kambaryje, rūsyje, garaže, sandėliuke, balkone ar prie pat atviro lango. Jis turi veikti lauke, saugiu atstumu nuo pastato, nes išmetamosios dujos gali sukelti apsinuodijimą smalkėmis. Smalkės neturi nei kvapo, nei spalvos, todėl žmogus jų nepajunta.

Labai svarbu ir tai, kad generatoriaus negalima tiesiog įkišti į namų rozetę, bandant „pamaitinti“ visą namą. Tokie eksperimentai pavojingi ne tik pačiam gyventojui, bet ir tinklus remontuojantiems specialistams. Jei norima generatorių prijungti prie namo elektros sistemos, tai turi daryti kvalifikuotas specialistas. Paprasčiausias saugus variantas – jungti tik atskirus prietaisus per tinkamus lauko sąlygoms skirtus ilgintuvus, neviršijant apkrovos.

Kuro taip pat nereikėtų laikyti bet kur. Benzino kanistrai prie krosnies, katilo, viryklės ar gyvenamosiose patalpose yra labai bloga mintis. Kuras turi būti laikomas specialiose talpose, vėsioje ir vėdinamoje vietoje, o generatorių reikia pildyti tik išjungtą ir atvėsusį. Po audros žmonės nori greito sprendimo, bet skubėjimas su generatoriumi gali baigtis dar didesne nelaime.

Ši audra parodė, kad „kaip nors“ jau nebeužtenka

Daug žmonių iki šiol gyveno su mintimi, kad elektra dingsta trumpam. Valandai, dviem, gal vakarui. Tada galima užsidegti žvakę, palaukti ir viskas grįš. Tačiau savaitgalio audra parodė kitą scenarijų: elektros gali nebūti parą, dvi ar dar ilgiau, o labiausiai nukentėjusiose vietovėse laukimas gali užsitęsti iki savaitės.

Todėl generatorių iššlavimas iš prekybos nėra tik panika. Tai reakcija į labai aiškų jausmą: žmonės nebenori būti visiškai priklausomi nuo vieno tinklo ir vieno pažado, kad „tuoj sutvarkys“. Ypač tie, kurie gyvena individualiuose namuose, sodybose, ūkiuose, turi šaldiklius, šulinius su elektriniais siurbliais, šildymo sistemas ar garbaus amžiaus artimuosius.

Bet pirkti generatorių po audros – brangiausias ir nervingiausias kelias. Tada pasirinkimo mažai, kainos spaudžia, o žmogus dažnai griebia tai, kas liko. Kur kas protingiau ruoštis tada, kai dangus ramus. Iš anksto pasiskaičiuoti, ko iš tikrųjų reikia: ar užtenka mažo inverterinio generatoriaus telefonams, maršrutizatoriui ir šaldytuvui, ar reikia rimtesnio sprendimo vandens siurbliui, šildymo sistemai ir keliems prietaisams.

Ši audra daugeliui bus nemaloni pamoka. Vieni išmes atitirpusį maistą, kiti dar kelias dienas lauks elektros, treti prisimins, kaip ėjo pas kaimyną krauti telefono. Bet po kelių savaičių, kai viskas nurims, labai lengva vėl pamiršti. Iki kitos audros.

O tada vėl bus tas pats: užimtos linijos, iškrauti telefonai, tušti generatorių sandėliai ir žmonės, kurie prieblandoje ieško žvakės stalčiuje, kurio seniai netvarkė.

Todėl šiandien klausimas jau nebe „ar man reikia generatoriaus“. Klausimas paprastesnis: ką daryčiau, jei elektra mano namuose dingtų trims dienoms? Jei atsakymo nėra, vadinasi, audra jau parodė, nuo ko pradėti.