Lietuviai liepą vėl skolinosi aktyviau: pensijų pinigai trumpam užgesino gaisrą, bet ruduo gali vėl smogti per kišenę

Atrodė, kad daliai gyventojų papildomi pinigai iš II pensijų pakopos turėtų bent kuriam laikui palengvinti gyvenimą. Ir iš pradžių taip tikrai nutiko. Vieni žmonės padengė pradelstus mokėjimus, kiti uždarė mažesnes paskolas, treti pasiliko pinigus kaip atsargą juodai dienai. Balandį išankstinių paskolų grąžinimų skaičius šoktelėjo daugiau nei dvigubai, palyginti su įprastu pirmojo metų ketvirčio lygiu.

Bet tas atokvėpis buvo trumpas. Po antrosios išmokų bangos skolos grąžinimas grįžo į įprastą ritmą, o liepą jau matomas kitas signalas – naujų paskolų išduota apie 19 proc. daugiau. Kitaip tariant, dalis žmonių spėjo atsikvėpti, bet kasdieniai finansiniai poreikiai niekur nedingo.

Pinigai atėjo, bet problemos neišnyko

Prieš II pakopos lėšų išmokėjimą daug kas kalbėjo, kad žmonės šiuos pinigus išleis pirkiniams. Gal kas pirks telefoną, kas buitinę techniką, kas pagaliau susitvarkys namus. Tačiau „Vivus Finance“ duomenys rodo kiek kitokį vaizdą: nemaža dalis gyventojų pinigus panaudojo ne linksmybėms, o finansinėms skylėms užkišti.

Finansų ekspertė, „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė sako, kad dalis klientų gautas lėšas skyrė pradelstiems mokėjimams padengti ir mažesnėms paskoloms visiškai grąžinti. Tai labai žmogiška situacija. Kai sąskaitoje atsiranda papildoma suma, pirmas noras ne visada būna pirkti kažką naujo. Kartais pirmas noras – pagaliau uždaryti tai, kas jau kurį laiką spaudžia galvą.

Balandį vidutinė visiškai grąžintos paskolos suma buvo apie 9 proc. mažesnė nei pirmojo ketvirčio vidurkis. Tai leidžia manyti, kad gyventojai pirmiausia uždarė mažesnius įsipareigojimus. Tokius, kuriuos dar galima „nukirsti“ vienu papildomu mokėjimu ir bent šiek tiek sumažinti mėnesio naštą.

Antroji banga jau nebesukėlė tokio efekto

Įdomiausia tai, kad antroji išmokų banga tokio paties stipraus poveikio nebeturėjo. Liepą išankstinių grąžinimų skaičius įprastą pirmojo ketvirčio mėnesio vidurkį viršijo tik apie 4 proc. Tai jau visai kitas vaizdas nei balandį, kai šuolis buvo daugiau nei dvigubas.

Tai rodo paprastą dalyką: vienkartiniai pinigai gali trumpam sumažinti įtampą, bet jie nepakeičia žmogaus kasdienio biudžeto. Jei pajamos lieka tokios pačios, kainos nemažėja, o išlaidos toliau spaudžia, po kelių mėnesių žmogus vėl grįžta į tą pačią realybę.

Čia ir yra didžiausia pamoka. Papildoma išmoka gali padėti užgesinti vieną gaisrą, bet jei namų ūkyje nėra rezervo, užtenka automobilio remonto, vaiko pasiruošimo mokyklai, gydymo išlaidų ar didesnės sąskaitos – ir vėl tenka ieškoti, iš kur paimti pinigų.

Liepą skolinosi daugiau žmonių

Liepą naujų paskolų išduota apie 19 proc. daugiau nei vidutiniškai pirmąjį metų pusmetį. Svarbu tai, kad vidutinė paskolos suma reikšmingai nesikeitė. Vadinasi, žmonės nebūtinai pradėjo skolintis daug didesnes sumas. Tiesiog daugiau gyventojų apskritai kreipėsi dėl finansavimo.

Skolinimosi tikslai taip pat labai buitiški. Žmonės skolinasi būsto remontui, automobiliui ar jo remontui, didesniems pirkiniams, sveikatos išlaidoms. Tai nėra vien prabangos ar impulsyvūs pirkiniai. Dažnai tai yra tos išlaidos, kurios atkeliauja nepatogiu metu ir nelaukia, kol žmogus ramiai susitaupys.

Vis dėlto vien didesnis paskolų skaičius dar nereiškia, kad gyventojų finansinė padėtis staiga blogėja. Pasak G. Štuopės, nauji klientai pastaraisiais mėnesiais įsipareigojimus vykdo stabiliau ir vėluoja rečiau. Nemokančių klientų dalis tarp naujų klientų siekia apie 4,5 proc., o tai yra trečdaliu mažiau nei 2025 m. Lietuvos rinkos vidurkis.

Tikras pavojus būtų visai kitas

Ekspertė pabrėžia, kad nerimą keltų ne vien didesnis paskolų skaičius, o keli rodikliai kartu. Jeigu augtų vidutinė skolinimosi suma, daugėtų vėlavimų, o žmonės vis dažniau skolintųsi būtiniausioms kasdienėms išlaidoms arba nauja paskola dengtų seną, tada situacija būtų daug rimtesnė.

Kol kas tokio vaizdo nematyti. Bet ruduo gali tapti rimtu testu. Nes būtent rudenį daugelio šeimų išlaidos pradeda lipti viena ant kitos. Mokslo metai, vaikų reikmenys, drabužiai, būreliai, sezoninis automobilio paruošimas, tada šildymo sezonas, o netrukus ir šventinis laikotarpis. Atskirai kiekviena išlaida gal dar pakeliama, bet kai jos susideda per kelias savaites, net ir tvarkingas biudžetas pradeda braškėti.

Didžiausia bėda ta, kad daugeliui žmonių finansinį spaudimą sukelia ne viena didelė nelaimė, o keli mažesni smūgiai iš eilės. Vieną mėnesį remontas, kitą – gydytojas, trečią – didesnė sąskaita. Ir jeigu rezervas mažas arba jo visai nėra, žmogus labai greitai atsiduria situacijoje, kai skolintis tampa ne pasirinkimu, o vieninteliu matomu išėjimu.

Rudenį pinigų reikės daugiau, bet panikuoti dar anksti

Atsižvelgiant į liepą fiksuotą augimą, tikėtina, kad rudenį finansavimo poreikis išliks didesnis. Bet tai nereiškia, kad visų laukia neišvengiamai sunkus ruduo. Labai daug priklausys nuo to, kaip žmonės susidėlios išlaidas dabar, kol šildymo sąskaitos dar nepradėjo spausti visu svoriu.

Geriausia, ką galima padaryti jau šiandien – labai sąžiningai suskaičiuoti, kiek pinigų kas mėnesį išeina būtiniausioms išlaidoms, kiek suvalgo įsipareigojimai ir kiek lieka laisvai. Jei mėnesio pabaigoje nuolat lieka nulis, tai jau signalas. Ne tada, kai ateina antstoliai ar pradeda vėluoti įmokos, o gerokai anksčiau.

Vartojimo paskola gali būti normalus sprendimas konkrečiam pirkiniui ar netikėtai išlaidai. Bet ji neturėtų tapti įpročiu kiekvieną mėnesį dengti skirtumą tarp pajamų ir realaus gyvenimo kainos. Nes tada žmogus ne sprendžia problemą, o tik perstumia ją į kitą mėnesį.

Pensijų lėšų išmokos daliai gyventojų trumpam leido lengviau atsikvėpti. Tačiau liepą augęs naujų paskolų skaičius rodo, kad Lietuvos namų ūkių finansinis gyvenimas greitai grįžta į įprastą ritmą. O ruduo parodys, ar tas ritmas dar pakeliamas, ar vis daugiau žmonių vėl bus priversti ieškoti pinigų ten, kur jų tuo metu paprasčiausiai nėra.