Prancūziją sukrėtė masiniai neramumai: daugiau nei 1 200 sulaikytųjų, degantys pastatai ir smurtas miestų gatvėse

Prancūzijoje šeštadienį, spalio 17 dieną, vykę masiniai protestai virto vienais didžiausių pastarojo meto neramumų šalyje. Šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves reikalaudami geresnių gyvenimo sąlygų, didesnių atlyginimų ir pokyčių švietimo sistemoje, tačiau vakare dalyje miestų taikias demonstracijas užgožė smurtas. Paryžiuje degė automobiliai, buvo plėšiamos parduotuvės, o Limože liepsnos apėmė istorinę rotušę. Naujausiais paskelbtais duomenimis, policija sulaikė apie 1 200 žmonių, sužeista mažiausiai 150 teisėsaugos pareigūnų.

Prancūzijos valdžia pripažįsta, kad smurto mastas buvo itin didelis. Kai kuriuose miestuose policijai teko panaudoti ašarines dujas ir vandens patrankas, o ugniagesiai susidūrė su papildomais pavojais mėgindami gesinti padegtus pastatus. Neramumai kilo šaliai išgyvenant didėjančią socialinę įtampą, kurią dar labiau sustiprino brangstantis pragyvenimas ir nepasitenkinimas viešųjų paslaugų kokybe.

Į gatves išėjo daugiau nei pusė milijono žmonių – protestai peraugo į chaosą

Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šeštadienį visoje šalyje demonstracijose dalyvavo apie 550 tūkstančių žmonių. Protestų organizatoriai skelbė dar didesnį skaičių – iki 800 tūkstančių dalyvių. Vien Paryžiuje susirinko apie 110 tūkstančių demonstrantų, o protesto eitynės vyko daugiau kaip šimte vietų.

Iš pradžių daugelis susibūrimų buvo taikūs. Gatvėse žygiavo mokiniai, mokytojai, profesinių sąjungų atstovai ir gyventojai, nepatenkinti didėjančiomis kasdienėmis išlaidomis. Protestuotojai reikalavo daugiau investicijų į švietimą, geresnių darbo sąlygų ir sprendimų, kurie padėtų gyventojams susidoroti su augančiomis kainomis.

Tačiau dienai artėjant prie pabaigos padėtis pasikeitė. Paryžiaus centre, ypač Respublikos aikštės apylinkėse, kilo susirėmimai tarp agresyviai nusiteikusių asmenų grupių ir policijos. Gatvėse buvo statomos bei padegamos barikados, į teisėsaugos pareigūnus mėtyti įvairūs daiktai, o kai kur liepsnojo automobiliai.

Policija atsakė ašarinėmis dujomis, vandens patrankomis ir kitomis riaušių malšinimo priemonėmis. Socialiniuose tinkluose išplitusiuose vaizdo įrašuose matyti dūmais apgaubtos gatvės, bėgantys žmonės ir policijos pareigūnų būriai. Kai kuriose vietose įtampa neslūgo net ir pasibaigus oficialioms demonstracijoms.

Prancūzijos pareigūnai teigė, kad į taikias eitynes įsiliejo organizuotos agresyvių asmenų grupės, kurių veiksmai buvo nukreipti prieš policiją, valstybės institucijas ir privačią nuosavybę. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad didžioji dalis demonstracijose dalyvavusių žmonių smurtiniuose veiksmuose nedalyvavo.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Jus Punjabi TV (@juspunjabitvofficial)

Liepsnojo istoriniai pastatai, buvo plėšiamos parduotuvės

Vienas skaudžiausių incidentų užfiksuotas Limože, centrinėje Prancūzijos dalyje. Čia gaisras apėmė istorinę miesto rotušę, o liepsnoms išplitus įgriuvo dalis pastato konstrukcijų. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdai, kuriuose matyti liepsnose skendintis pastatas ir griūvanti jo bokšto dalis. Įvykis sukėlė didelį vietos gyventojų pasipiktinimą, nes buvo smarkiai apgadintas miestui svarbus architektūros objektas.

Neramumai neapsiribojo vien sostine ir Limožu. Lione liepsnos apėmė miesto turizmo informacijos biurą. Miesto meras Grégory Doucet įvykį pavadino tragedija, pabrėždamas, kad nukentėjo gerai žinomas istorinis pastatas. Vietos policija taip pat pranešė, jog agresyvūs asmenys trukdė ugniagesiams saugiai vykdyti savo darbą.

Paryžiuje buvo apiplėštos kelios drabužių ir maisto prekių parduotuvės, padegtas baras „La Barrique“, o kituose miestuose pranešta apie išdaužytas vitrinas ir nusiaubtas komercines patalpas. Lilyje įsilaužta į „Apple“ parduotuvę, iš kurios išneštos prekės.

Pranešimų apie vandalizmą sulaukta ir iš Marselio, Reno, Tulūzos, Grenoblio, Avinjono bei kitų Prancūzijos miestų. Kai kur buvo niokojami savivaldybių pastatai, kitur smurtas persikėlė į prekybos rajonus ir viešąsias erdves.

Ypač skaudus incidentas užfiksuotas Sent Etjene. Per protestus jaunuolis patyrė itin sunkią rankos traumą, siejamą su sprogusiu policijos naudotu užtaisu. Dėl šio įvykio pradėtas tyrimas, turintis nustatyti tikslias sužalojimo aplinkybes ir galimą teisėsaugos atsakomybę.

Kodėl prancūzai sukilo: viskas prasidėjo nuo problemų mokyklose

Nors daugiausia tarptautinio dėmesio sulaukė degantys automobiliai ir susirėmimai, protestų priežastys gerokai platesnės. Pastarosiomis savaitėmis Prancūzijoje stiprėjo mokinių nepasitenkinimas švietimo sistemos būkle. Jaunuoliai skundėsi mokytojų trūkumu, prastomis mokymosi sąlygomis ir nepakankamai prižiūrimomis mokyklų patalpomis.

Prie mokinių protestų prisijungė profesinės sąjungos bei įvairūs socialiniai judėjimai. Demonstracijose vis garsiau skambėjo reikalavimai didinti atlyginimus, gerinti viešąsias paslaugas ir imtis priemonių prieš augančią socialinę nelygybę.

Dalis protestuotojų atstovavo ir vadinamajam geltonųjų liemenių judėjimui, kuris Prancūzijoje išgarsėjo dar 2018 metais. Tuomet protestai prasidėjo dėl degalų mokesčių ir pragyvenimo išlaidų, tačiau ilgainiui virto platesniu nepasitenkinimu šalies ekonomine bei socialine politika.

Dabartinė situacija rodo, kad daugelis anuomet iškeltų klausimų visuomenėje tebėra jautrūs. Brangūs degalai, būsto išlaikymas, maisto kainos ir atlyginimų perkamoji galia išlieka kasdieniais rūpesčiais dideliam skaičiui gyventojų.

Prancūzijos švietimo ministras Édouard’as Geffray dar spalio 8 dieną žadėjo papildomai įdarbinti 3 000 mokytojų. Tačiau šis pažadas protestų nesustabdė, o šeštadienį vykusios demonstracijos parodė, kad visuomenės nepasitenkinimas jau peržengė vien švietimo sistemos ribas.

Prancūzijos valdžia žada griežtas pasekmes, politinė įtampa didėja

Po neramumų Prancūzijos ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu paskelbė apie maždaug 1 200 sulaikytų asmenų ir 150 sužeistų policininkų bei žandarų. Jis pabrėžė, kad smurto mastas buvo itin didelis, o padariniai galėjo būti dar sunkesni.

Prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pasmerkė padegimus, plėšikavimą ir išpuolius prieš valstybės institucijas. Šalies vadovas pareiškė, kad nusikalstamus veiksmus vykdę asmenys turės atsakyti pagal įstatymus.

Tuo metu politinėje erdvėje kilo ginčai dėl atsakomybės už smurto protrūkį. Vidaus reikalų ministras Laurent’as Nuñezas dėl dalies neramumų kaltino radikaliosios kairės grupes. Kairiųjų politikas Jean-Lucas Mélenchonas savo ruožtu kritikavo policijos veiksmus ir valdžios pasirinktą protestų kontrolės strategiją, kartu pasmerkdamas plėšikavimą bei padegimus. Dešiniųjų atstovė Marine Le Pen teigė, kad teisėti socialiniai reikalavimai buvo nustelbti agresyvių grupių veiksmų.

Įvykiai vyksta Prancūzijai artėjant prie 2027 metų prezidento rinkimų, todėl socialiniai protestai vis labiau persipina su politinėmis diskusijomis. Vis dėlto kol kas sunku nustatyti, kokią ilgalaikę įtaką šie neramumai turės šalies politinei padėčiai.

Sekmadienį, spalio 18 dieną, Prancūzijoje pradėtas vertinti protestų padarytos žalos mastas. Pareigūnams teks nustatyti ne tik materialinius nuostolius, bet ir išsiaiškinti atskirų smurtinių incidentų aplinkybes.

Prancūzijos įvykiai primena, kaip greitai didelio masto socialiniai protestai gali peraugti į visuomenės saugumui pavojingą situaciją, kai taikias demonstracijas užgožia smurtaujančių grupių veiksmai. Kol kas neaišku, ar spalio 17-osios neramumai taps vienkartiniu įtampos protrūkiu, ar paskatins naują ilgalaikių protestų bangą. Tačiau viena jau akivaizdu – švietimo, pragyvenimo išlaidų ir socialinės nelygybės problemos Prancūzijoje niekur nedingo, o valdžios laukia sudėtingas uždavinys ieškoti sprendimų ir kartu užtikrinti visuomenės saugumą.