Ramiajame vandenyne bręsta galingas „El Ninjo“: palydovų vaizdai priminė 1997-uosius – ką tai gali reikšti Lietuvai?

Ramiajame vandenyne vykstantys pokyčiai mokslininkams primena vieną stipriausių pastarųjų dešimtmečių klimato reiškinių. NASA palygino šių metų spalį užfiksuotus palydovų duomenis su 1997-ųjų vaizdais ir pastebėjo panašumų: abiem atvejais šiltesnio vandens juosta driekėsi per Ramųjį vandenyną iki pat Pietų Amerikos pakrantės.

1997–1998 metų „El Ninjo“ įvairiuose pasaulio regionuose sutapo su stipriomis liūtimis, potvyniais, sausromis ir gaisrais. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad panašus vaizdas vandenyne dar nereiškia, jog šių metų įvykiai pasikartos lygiai taip pat. Kiekvieno „El Ninjo“ poveikis priklauso ir nuo atmosferos reakcijos.

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos NOAA spalio 8-osios prognozėje nurodoma, kad stipraus arba labai stipraus „El Ninjo“ tikimybė išlikti iki 2027 metų sausio–kovo laikotarpio yra didesnė nei 83 proc. Tačiau tai yra reiškinio stiprumo, o ne konkrečių orų Lietuvoje prognozė.

Kas vyksta Ramiajame vandenyne?

„El Ninjo“ – natūralaus klimato ciklo dalis, pasikartojanti maždaug kas dvejus–septynerius metus. Jo metu dalyje pusiaujo Ramiojo vandenyno vanduo tampa šiltesnis nei įprastai, o kartu keičiasi vėjai, debesuotumas ir kritulių pasiskirstymas.

Įprastomis sąlygomis pasatai šiltą paviršinį vandenį stumia į vakarinę Ramiojo vandenyno dalį. Ten, arčiau Indonezijos ir Australijos, jo susikaupia daugiau. Rytinėje vandenyno dalyje, prie Pietų Amerikos, į paviršių lengviau kyla vėsesnis vanduo iš gilesnių sluoksnių.

Kai pasatai susilpnėja, šiltas vanduo ima judėti rytų kryptimi. Dėl to keičiasi ir atmosfera: vėjai gali dar labiau susilpnėti, o šilto vandens centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse daugėja. Vandenynas ir atmosfera ima veikti vienas kitą, todėl reiškinys gali stiprėti.

Pasak NOAA, rugsėjį kai kuriose rytinės pusiaujo Ramiojo vandenyno dalies vietose paviršinio vandens temperatūra buvo daugiau kaip 4 °C aukštesnė už įprastą. Tai nereiškia, kad visas vandenynas įšilo vienodai – skirtingose jo dalyse temperatūros nuokrypiai skiriasi.

Ramiajame vandenyne bręsta galingas „El Ninjo“

Kodėl NASA palygino šiuos metus su 1997-aisiais?

NASA specialistai palygino 1997 metų spalio 13 dienos ir 2026 metų spalio 12 dienos palydovinius duomenis. Juose matyti ne tiesiogiai išmatuota vandens temperatūra, o jūros paviršiaus aukščio nuokrypiai.

Šylantis vanduo plečiasi, todėl vietose, kur susikaupia daugiau šilto vandens, jūros paviršius gali pakilti aukščiau įprasto lygio. Būtent tokią aukštesnio vandens juostą mokslininkai pastebėjo abiem metais – ji driekėsi per centrinę ir rytinę Ramiojo vandenyno dalis iki Pietų Amerikos.

Palyginimas svarbus, nes 1997–1998 metų „El Ninjo“ buvo vienas stipriausių per palydovinių stebėjimų laikotarpį. Vis dėlto NASA atkreipia dėmesį, kad ir labai stiprūs reiškiniai gali skirtis. Pavyzdžiui, 2015–2016 metų „El Ninjo“ taip pat buvo išskirtinai stiprus, tačiau šiltesnio vandens pasiskirstymas skyrėsi, todėl skyrėsi ir kai kurios jo pasekmės.

Kitaip tariant, palydovų vaizdai leidžia mokslininkams palyginti vandenyno būklę, bet iš jų vienų negalima tiksliai pasakyti, kokie orai laukia kiekvieno pasaulio regiono.

Kur pasaulyje poveikis gali būti juntamas stipriausiai?

„El Ninjo“ gali pakeisti įprastas kritulių ir temperatūros tendencijas toli už Ramiojo vandenyno pakrančių. Kai kuriuose regionuose padidėja smarkių liūčių ir potvynių tikimybė, kituose gali dažniau pasitaikyti sausrų ir kilti gaisrų pavojus.

Per ankstesnius stiprius „El Ninjo“ epizodus pietinėje JAV dalyje ir Kalifornijoje buvo fiksuojama gausių kritulių, o Indonezijoje ir kai kuriuose kituose regionuose susidarė palankesnės sąlygos sausroms bei gaisrams. Tokie pokyčiai gali paveikti ir žemės ūkį: pasėliams žalos gali padaryti tiek vandens trūkumas, tiek pernelyg gausus lietus.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad padidėjusi tikimybė nėra garantija. Net ir per stiprų „El Ninjo“ konkrečiame regione orai gali susiklostyti kitaip, nei buvo per ankstesnius panašius epizodus. Galutinį rezultatą lemia ne vien vandenyno temperatūra, bet ir kiti atmosferoje vykstantys procesai.

Ar dėl „El Ninjo“ Lietuvoje žiema bus šiltesnė?

Lietuvos gyventojams turbūt labiausiai rūpi, ar tolimojo Ramiojo vandenyno pokyčiai nulems artėjančios žiemos orus. Kol kas tokios išvados daryti negalima.

„El Ninjo“ įtaka Europą pasiekia per sudėtingus atmosferos ryšius, o keliaudamas toli nuo tropikų signalas tampa sunkiau atskiriamas nuo kitų veiksnių. Lietuvos orams didelę reikšmę turi Atlanto ciklonai, oro masių judėjimas ir atmosferos slėgio pasiskirstymas virš Europos.

Spalio 10 dieną paskelbtoje Europos klimato kaitos stebėsenos tarnybos „Copernicus“ sezoninėje apžvalgoje nurodyta, kad daugelyje Europos vietovių žiemos sezono vidutinė temperatūra ir kritulių kiekis labiau tikėtini aukštesni už vidutinius. Tačiau tai yra tikimybinė plataus regiono prognozė, o ne pažadas, kad Lietuvoje visą žiemą bus šilta ar lietinga. Net ir šiltesnėje nei įprastai žiemoje gali pasitaikyti stiprių šalčių, pūgų ar gausaus sniego.

Gyventojams verta sekti atnaujinamas Lietuvos meteorologų prognozes: artėjant konkrečioms dienoms jos suteiks gerokai daugiau informacijos nei vien žinia apie Ramiajame vandenyne stiprėjantį „El Ninjo“.