Šaldytuvai nustojo šaldyti, o maistą teko išmesti: po atakos Prancūzijoje klausimų sulaukė ir Lietuvos parduotuvės

Parduotuvėje renkantis mėsą ar pieną retai kyla mintis, kad šaldytuvo darbą gali sutrikdyti žmogus, sėdintis už tūkstančių kilometrų. Tačiau Prancūzijoje užpultos šaldymo sistemos priminė, kad kibernetinio įsilaužimo pasekmės gali būti labai apčiuopiamos: sugadintas maistas, neveikianti įranga ir didžiuliai nuostoliai. Po šio incidento Lietuvos prekybos tinklams teko atsakyti, kaip apsaugoti jų šaldytuvai ir kas nutiktų panašios atakos atveju.

LNK reportaže skelbta, kad Prancūzijoje nukentėjo keli šimtai parduotuvių, o kai kuriose šaldymo įrangos temperatūra pakilo net iki 50 laipsnių. Sugadintas maistas turėjo būti išmestas. Lietuvos prekybininkai sako sistemas tikrinantys, tačiau specialistai atkreipia dėmesį į aplinkybę, kuri svarbi ir verslui, ir gyventojams: prie tinklo prijungtai įrangai neužtenka vieną kartą tinkamai veikti – ją reikia prižiūrėti visą naudojimo laiką.

Ataka palietė ir sistemas, kurios turėjo perspėti apie gedimą

Prancūzijos incidentas išsiskyrė ne vien pakilusia temperatūra. Kaip pasakojo reportaže kalbinti nukentėjusieji, buvo paveiktas ir perspėjimų bei atitirpinimo sistemų veikimas. Vadinasi, sutriko ne tik pats šaldymas, bet ir dalis priemonių, kurios turėtų padėti darbuotojams laiku pastebėti problemą.

„Surfshark“ IT saugumo vadovas Tomas Stamulis incidentą siejo su sena, pažeidžiama įrangos programinės įrangos versija. Jo teigimu, gamintojas ją atnaujinti rekomendavo jau anksčiau. Pasinaudoję spragomis užpuolikai galėjo pakeisti įrenginių parametrus.

Tai paaiškina, kodėl atnaujinimo atidėjimas gali turėti daug didesnių pasekmių negu nepatogiai veikianti programa. Prekybos įranga saugo realias prekes, kurių tinkamumas priklauso nuo nuolat palaikomų sąlygų. Sutrikus tokiam procesui, vien atkurti ankstesnius nustatymus gali nepakakti – sugadinto maisto tai nebesugrąžins.

Vis dėlto pranešimai apie parduotuvių nuostolius savaime neleidžia kalbėti apie artėjančią bado grėsmę. Aiškiai matoma problema yra prekybos veiklos sutrikdymas ir maisto praradimas; platesnėms išvadoms reikėtų daugiau duomenų.

Ką apie savo šaldytuvus pasakė Lietuvos prekybos tinklai

Nuotolinis įrangos valdymas naudojamas ir Lietuvoje. Jis leidžia specialistams stebėti sistemų darbą, pastebėti sutrikimus ir keisti nustatymus neatvykstant į kiekvieną parduotuvę. Naujesniuose pastatuose taip prižiūrimas ne tik šaldymas, bet ir vėdinimas, apšvietimas bei kitos sistemos.

„Maximos“ komunikacijos vadovas Giedrius Galdikas LNK sakė, kad po žinių iš Prancūzijos sistemos buvo papildomai peržiūrėtos ir patikrintos. „Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė aiškino, jog tinklo parduotuvėse naudojami skirtingi sprendimai: dalį įrangos galima valdyti centralizuotai, dalies – ne. Ji taip pat pabrėžė, kad jų sistemos nėra pasiekiamos per viešąją interneto prieigą.

Šaldymo sistemas dalyje parduotuvių prižiūrinčios įmonės „Baltic Master“ projektų vykdymo vadovas Kryspinas Vencevičius pripažino, jog tikslingai nukreipto išpuolio galimybės teoriškai atmesti negalima. Jis minėjo girdėjęs apie bandymus pakenkti įrangai Lietuvoje, tačiau tai nėra tas pats, kas patvirtintas sėkmingas įsilaužimas.

Iš šių pasisakymų negalima spręsti, kad Lietuvos parduotuvėse jau kartojasi Prancūzijos scenarijus. Jie rodo, kad nuotoliniu būdu valdoma įranga naudojama ir čia, o jos apsauga priklauso nuo konkretaus tinklo, techninių sprendimų ir priežiūros.

Ką gali pastebėti pirkėjas, stovėdamas prie šaldytuvo

Pirkėjui nereikia nustatinėti, ar šaldytuvas sugedo dėl techninės problemos, elektros tiekimo sutrikimo, ar kibernetinės atakos. Tačiau į akivaizdžius netinkamo laikymo požymius numoti ranka nereikėtų.

Jeigu šaldytuve esanti prekė atrodo neįprastai šilta, šaldyti produktai suminkštėję, pakuotės prateka ar matyti kiti nerimą keliantys pokyčiai, verta apie tai iš karto pasakyti darbuotojui. Jei vitrinoje įrengtas temperatūros ekranas, galima atkreipti dėmesį ir į jo rodmenis, tačiau vien ekranas ar pakuotės palietimas neatskleidžia visos produkto laikymo istorijos.

Įtartinos prekės geriau nepirkti, kol parduotuvė neišsiaiškino situacijos. Jei abejonė kyla jau namuose, verta išsaugoti kvitą, nufotografuoti pakuotę, jos ženklinimą ir kreiptis į pardavėją. Dėl galimai netinkamų maisto laikymo sąlygų galima informuoti ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Pamoka aktuali ir turintiems kamerą ar saulės elektrinę

T. Stamulis reportaže ragino į šį incidentą žiūrėti plačiau. Nuotoliu valdoma ne tik parduotuvių įranga – prie tinklo jungiamos vaizdo kameros, saulės elektrinių įrenginiai ir įvairios pastatų sistemos. Įsigijus tokią techniką verta išsiaiškinti, kas rūpinsis jos programinės įrangos atnaujinimais ir kiek laiko gamintojas teiks palaikymą.

Verslui naudinga iš anksto žinoti ir tai, kas gaus perspėjimą apie sutrikimą naktį, kas galės įrangą valdyti vietoje ir kaip bus tęsiamas darbas nutrūkus nuotolinei prieigai. Gyventojui pradžia paprastesnė: patikrinti, ar įrenginys dar palaikomas, ar įdiegti siūlomi atnaujinimai ir kam suteikta prieiga prie jo valdymo.

Veikiantis šaldytuvas, kamera ar elektrinės stebėjimo programėlė lengvai tampa fonu, apie kurį nebegalvojame. Prancūzijos parduotuvėms būtent tokia kasdienė įranga vieną dieną virto skubia problema – su pasekmėmis, kurių vien kompiuterio perkrovimu pašalinti nepavyko.