Skaitmeninis euras: Europos planas sumažinti priklausomybę nuo JAV mokėjimų gigantų ir „atkeršyti Trumpui“

Europos Sąjunga ruošiasi dideliems pokyčiams finansų sektoriuje. Pagrindinis tikslas – sumažinti priklausomybę nuo JAV mokėjimo sistemų ir užtikrinti, kad Europa galėtų pati kontroliuoti savo mokėjimus.

Šiuo metu maždaug 450 milijonų europiečių kasdien naudojasi tokiomis JAV bendrovėmis kaip „Visa“, „Mastercard“, „PayPal“ ir „Apple“. Jų sistemos naudojamos atsiskaitant parduotuvėse, perkant internetu ir atliekant kitus kasdienius mokėjimus.

Tokia priklausomybė Europos politikams ir finansų institucijoms kelia vis daugiau nerimo. Jei dėl politinių, ekonominių ar techninių priežasčių prieiga prie šių sistemų būtų apribota, dalis mokėjimų Europoje galėtų tiesiog sustoti.

Siekdamas sumažinti šią riziką ir sukurti europietišką alternatyvą, Europos Centrinis Bankas kuria skaitmeninį eurą. Projektas kainuos kelis milijardus eurų, o jo įgyvendinimas jau sukėlė nemažai ginčų tarp politikų, centrinių institucijų ir komercinių bankų.

Kodėl Europai reikia savo mokėjimo sistemos

Šiuo metu didelė dalis mokėjimų kortelėmis euro zonoje vyksta per JAV bendrovių sistemas. Vien 2023 metais per amerikietiškas mokėjimo sistemas buvo atlikta operacijų už 4,7 trilijono dolerių.

Daugiau nei pusė euro zonos valstybių neturi savo vietinės sistemos, kuri galėtų visiškai pakeisti tarptautines mokėjimo korteles. Tai reiškia, kad šios šalys yra labai priklausomos nuo užsienio įmonių technologijų, taisyklių ir sprendimų.

Europos Centrinis Bankas atvirai kalba apie tokios padėties pavojus. Jei dėl kokių nors priežasčių prieiga prie tarptautinių mokėjimo sistemų būtų apribota, Europos valstybės galėtų prarasti dalį savo finansinių srautų kontrolės.

Tokiu atveju mokėjimai kortelėmis parduotuvėse ir internete galėtų labai greitai sutrikti arba visiškai sustoti. Pirkėjai negalėtų atsiskaityti, o prekybininkai negautų pinigų už parduotas prekes ir paslaugas.

Siekdamas išvengti tokio scenarijaus, Briuselis pradėjo 1,3 milijardo eurų vertės projektą, kurio pagrindas – skaitmeninis euras.

Skaitmeninis euras būtų valstybės remiami centrinio banko pinigai. Tai nebūtų kriptovaliuta, kurios vertė gali greitai kilti arba kristi. Vienas skaitmeninis euras visada būtų vertas tiek pat, kiek vienas įprastas euras.

Planuojama, kad skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti ir internetu, ir neturint interneto ryšio. Pagrindinės paslaugos gyventojams būtų nemokamos.

Skaitmeninis euras taip pat nepakeistų grynųjų pinigų. Žmonės ir toliau galėtų naudotis banknotais, monetomis, įprastomis banko kortelėmis ir kitais mokėjimo būdais. Skaitmeninio euro naudojimas liktų savanoriškas.

Ką naujoji sistema reikštų pirkėjams ir prekybininkams

Skaitmeninis euras galėtų būti naudingas verslui ir prekybininkams. Šiuo metu už kiekvieną atsiskaitymą kortele įvairius mokesčius gauna mokėjimo sistemų ir finansinių paslaugų bendrovės.

Naujoji europinė sistema siūlytų reguliuojamus ir mažesnius mokesčius. Tai galėtų padėti prekybininkams sumažinti kasdienes atsiskaitymų išlaidas, ypač jei jų klientai atlieka daug smulkių mokėjimų.

Dar vienas svarbus privalumas – pinigai iš pirkėjo sąskaitos į pardavėjo sąskaitą būtų pervedami iš karto. Prekybininkams nereikėtų laukti kelių dienų, kol pinigai galutinai pasieks jų sąskaitą.

Skaitmeninis euras taip pat galėtų padėti žmonėms, kurie šiuo metu neturi įprastos banko sąskaitos. Jie galėtų atlikti skaitmeninius mokėjimus naudodamiesi specialia programėle arba kortele.

Tai leistų daugiau žmonių naudotis šiuolaikinėmis mokėjimo paslaugomis, net jei jie neturi santykių su komerciniu banku.

Tačiau projektas turi ne tik privalumų. Jis kelia klausimų dėl privatumo, skaitmeninių įgūdžių ir bankų stabilumo.

Planuojama, kad bekontakčiai mokėjimai, atliekami be interneto ryšio ir be tarpininkų, būtų anonimiški. Tokie mokėjimai būtų panašesni į atsiskaitymą grynaisiais.

Tačiau internetu atliekamus pirkimus būtų galima atsekti. Todėl lieka klausimų, kokie duomenys būtų renkami, kas galėtų juos matyti ir kiek laiko jie būtų saugomi.

Sunkumų gali patirti ir žmonės, kurie neturi gerų skaitmeninių įgūdžių. Ne visi moka lengvai naudotis programėlėmis, elektroninėmis piniginėmis ar naujomis atsiskaitymo sistemomis.

Todėl norint įvesti skaitmeninį eurą reikės pasirūpinti, kad sistema būtų kuo paprastesnė. Taip pat reikės pagalbos tiems, kurie nesinaudoja išmaniaisiais telefonais arba nepasitiki skaitmeninėmis technologijomis.

Kada sulauksime skaitmeninio euro?

Kodėl bankai bijo skaitmeninio euro

Viena didžiausių rizikų susijusi su komerciniais bankais. Krizės metu žmonės gali nuspręsti, kad centrinio banko pinigai yra saugesni už pinigus įprastame banke.

Tokiu atveju daug gyventojų vienu metu galėtų pervesti savo santaupas iš komercinių bankų į skaitmeninio euro pinigines. Tai sukeltų didelį pinigų nutekėjimą iš bankų.

Komerciniai bankai klientų indėlius naudoja paskoloms ir kitoms finansinėms paslaugoms teikti. Jei didelė dalis indėlių staiga būtų išimta, bankams galėtų pritrūkti lėšų ir kiltų grėsmė jų stabilumui.

Siekdamas nuo to apsisaugoti, Briuselis planuoja nustatyti skaitmeninių eurų laikymo ribas. Skaičiuojama, kad vienoje skaitmeninėje piniginėje būtų leidžiama laikyti nuo 500 iki 3000 eurų.

Toks limitas leistų žmonėms naudoti skaitmeninį eurą kasdieniams mokėjimams, tačiau neleistų perkelti į jį visų santaupų. Taip būtų bandoma apsaugoti komercinius bankus nuo staigaus pinigų nutekėjimo.

Politikų ir komercinių bankų kova

Politiniu lygmeniu skaitmeninio euro projektas toliau juda į priekį. Europos Parlamentas jau balsavo už derybų pradžią, o Europos Sąjungos valstybės narės taip pat pateikė savo pozicijas.

Tačiau svarbūs klausimai dar neišspręsti. Vienas pagrindinių ginčų susijęs su duomenų apsauga. Politikams reikia nuspręsti, kiek privatūs bus mokėjimai ir kokią informaciją galės matyti bankai, valstybės institucijos bei kiti sistemos dalyviai.

Taip pat diskutuojama dėl pinigų laikymo limitų. Per mažas limitas galėtų sumažinti skaitmeninio euro naudą, o per didelis – paskatinti žmones išimti daugiau pinigų iš komercinių bankų.

Dar vienas ginčas kyla dėl prekybininkų pareigos priimti skaitmeninį eurą. Europos Parlamentas nori nustatyti, kad beveik visos įmonės privalėtų sudaryti galimybę klientams atsiskaityti šiuo būdu.

Tai reikštų, kad verslui gali tekti atnaujinti mokėjimo įrangą, programas ir apskaitos sistemas. Nors ilgainiui tai galėtų sumažinti operacijų mokesčius, pradžioje įmonėms gali tekti patirti papildomų išlaidų.

Komerciniai ir taupomieji bankai skaitmeninio euro iniciatyvą vertina labai atsargiai. Jie baiminasi, kad naujoji sistema gali sumažinti jų pajamas ir susilpninti ryšį su klientais.

Vietoj centrinio banko kuriamo skaitmeninio euro dalis bankų bando kurti ir reklamuoti savo europinę mokėjimo sistemą „Wero“.

Bankai tikisi, kad „Wero“ galėtų tapti europietiška alternatyva tokioms sistemoms kaip „Visa“, „Mastercard“ ir „PayPal“, tačiau kartu liktų valdoma komercinio finansų sektoriaus.

Tai reiškia, kad Europoje vyksta ne tik kova su priklausomybe nuo JAV bendrovių. Kartu vyksta ir ginčas dėl to, kas ateityje kontroliuos europiečių skaitmeninius mokėjimus – centriniai bankai ar komercinės finansų įstaigos.

Didelis bandymas prasidės 2027 metais

Nepaisydamas komercinių bankų prieštaravimų, Europos Centrinis Bankas toliau rengia skaitmeninio euro sistemą.

Didelis bandomasis projektas turėtų prasidėti 2027 metais. Jame dalyvaus 36 finansų įstaigos, tarp jų ir dideli Vokietijos bankai.

Bandymo metu bus tikrinama, kaip visa sistema veikia realiomis sąlygomis. Bus vertinami mokėjimai tarp žmonių, atsiskaitymai parduotuvėse, mokėjimai internetu ir operacijos be interneto ryšio.

Taip pat reikės patikrinti, ar sistema gali aptarnauti labai daug vartotojų vienu metu, ar mokėjimai vyksta greitai ir ar tinkamai apsaugomi žmonių duomenys.

Didelis dėmesys bus skiriamas ir saugumui. Skaitmeninio euro sistema turės būti apsaugota nuo sukčiavimo, kibernetinių atakų, techninių gedimų ir bandymų pavogti naudotojų pinigus.

Planuojama, kad nuo 2029 metų sistemos priežiūra kainuos apie 320 milijonų eurų per metus. Šios lėšos būtų skirtos technologijoms, saugumui, duomenų centrams, sistemos atnaujinimams ir kasdieniam veikimui.

Daugiau nei paprasta technologinė naujovė

Skaitmeninio euro projektas nėra tik dar vienas naujas atsiskaitymo būdas. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje jis laikomas strateginiu Europos projektu.

Europa vis aiškiau supranta, kad negali visų svarbiausių finansinių paslaugų patikėti kitų šalių įmonėms. Net jei šios sistemos šiandien veikia patikimai, ateityje politiniai santykiai, sankcijos ar verslo sprendimai gali pasikeisti.

Turėdama savo mokėjimo sistemą, Europos Sąjunga galėtų išlaikyti daugiau kontrolės ir sumažinti riziką, kad išoriniai sprendimai sutrikdys jos vidaus rinką.

Skaitmeninis euras taip pat galėtų padidinti konkurenciją mokėjimų rinkoje. Jeigu prekybininkai turėtų patikimą ir pigesnę alternatyvą, JAV bendrovėms gali tekti mažinti mokesčius ir siūlyti geresnes sąlygas.

Tačiau kol kas neaišku, ar gyventojai norės aktyviai naudotis skaitmeniniu euru. Jeigu naujoji sistema bus per sudėtinga, turės per mažus pinigų limitus arba kels per daug klausimų dėl privatumo, žmonės gali likti prie įprastų kortelių ir bankų programėlių.

Kada paaiškės skaitmeninio euro ateitis

Artimiausi metai parodys, ar skaitmeninis euras gali tapti tikra alternatyva didelėms JAV mokėjimo bendrovėms.

Svarbus etapas bus 2027 metų bandomasis projektas. Jis turėtų parodyti, ar sistema veikia greitai, saugiai ir patogiai, taip pat ar ją galima pritaikyti milijonams žmonių ir įmonių.

Prekybininkams ir verslininkams verta stebėti šio projekto eigą. Įmonėms gali tekti pritaikyti savo atsiskaitymo sistemas, tačiau kartu jos gali gauti galimybę sumažinti mokėjimų mokesčius ir greičiau gauti pinigus.

Tos įmonės, kurios laiku pasiruoš pokyčiams, gali įgyti pranašumą prieš konkurentus. Jos galės anksčiau pradėti priimti naują mokėjimo būdą ir pasiūlyti klientams daugiau pasirinkimo.

Visiškas sistemos paleidimas planuojamas 2029 metais. Iki tol politikai, bankai, prekybininkai ir vartotojų teisių gynėjai dar turės susitarti dėl privatumo, mokėjimo limitų, verslo pareigų ir sistemos finansavimo.

Skaitmeninis euras dar nėra galutinis sprendimas, tačiau jo kūrimas aiškiai rodo, kad Europa nori mažiau priklausyti nuo JAV mokėjimų gigantų. Klausimas tik toks, ar naujoji sistema bus pakankamai paprasta, saugi ir naudinga, kad europiečiai iš tikrųjų norėtų ja naudotis.