Sukčiai Lietuvoje taikosi į vasaros pirkinius: viena klaida gali baigtis tuščia sąskaita

Vasarą žmonės internetu perka greičiau ir drąsiau. Vieni ieško irklenčių, pripučiamų čiužinių ar baseinų vaikams, kiti paskutinę minutę dairosi palapinių, kepsninių, turistinių baldų ar pigesnių bilietų į renginius. Atrodo, kad čia nėra nieko pavojingo – tiesiog norisi suspėti pasinaudoti gera kaina, kol dar tęsiasi šilti orai. Tačiau būtent šį skubėjimą vis dažniau išnaudoja sukčiai.

Kibernetiniai nusikaltėliai Lietuvoje nebėra tie, kurie siunčia prastai išverstą laišką su akivaizdžiomis klaidomis ir tikisi, kad kas nors „užkibs“. Schemos darosi tikslesnės, labiau pritaikytos sezonui ir žmogaus emocijoms. Sukčiai žino, kada žmonės ieško vasaros prekių, kada laukia siuntų, kada tikisi susigrąžinti pinigus už nepavykusį pirkinį ar investiciją. Būtent tada jie pasirodo su pasiūlymu, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik per geras, kad būtų praleistas.

Lietuvos bankas įspėja, kad sukčiai kasmet išvilioja milijonus eurų, o viena iš jų taktikų – priversti žmones pirkti neegzistuojančias prekes arba patikėti suklastotomis interneto platformomis. Jeigu elektroninės parduotuvės ar investavimo pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa, labai tikėtina, jog taip ir yra.

Netikros parduotuvės atrodo vis įtikinamiau

Viena pavojingiausių vasaros schemų – netikros internetinės parduotuvės. Jos dažnai sukuriamos taip, kad iš pirmo žvilgsnio nekeltų įtarimų: tvarkingas dizainas, lietuviški tekstai, prekių nuotraukos, „akcijos“ laikmatis, net tariami klientų atsiliepimai. Žmogus mato prekę, kurios ieškojo jau kelias dienas, ir kainą, kuri atrodo geresnė nei kitur. Čia ir prasideda spaudimas.

Sukčiai supranta, kad vasarą žmonės nenori ilgai svarstyti. Jei irklentė, lauko baseinas ar kelioninis šaldytuvas siūlomi su didele nuolaida, pirkėjas gali pagalvoti: „Dabar arba niekada.“ Tačiau pirkimo metu suvedami kortelės arba elektroninės bankininkystės duomenys patenka ne pardavėjui, o nusikaltėliams. Prekė taip ir neatkeliauja, svetainė po kurio laiko dingsta, o žmogus lieka su labai nemaloniu jausmu – pats savo rankomis atidavė informaciją, kurios niekada neturėjo atskleisti.

NKSC nurodo, kad duomenų viliojimo atakos dažnai nukreiptos prieš bankų klientus, siekiant gauti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius arba kortelių duomenis. Vėliau ši informacija gali būti panaudota pinigų vagystėms iš sąskaitų ar atsiskaitymams svetimomis kortelėmis.

Sukčiai spaudžia ten, kur žmogus silpniausias

Pavojingiausia tai, kad šios schemos veikia ne dėl žmonių kvailumo. Jos veikia todėl, kad pataiko į labai žmogiškas vietas – norą sutaupyti, baimę praleisti progą, pasitikėjimą gražiai atrodančiu puslapiu ir skubėjimą. Kai žmogus jau įsivaizduoja, kaip savaitgalį naudosis nauja preke, kritinis mąstymas susilpnėja. Tada užtenka vieno paspaudimo.

Lietuvoje tokie atvejai nėra teorinė grėsmė. Policijos suvestinėse nuolat pasirodo istorijos, kai žmonės paspaudžia nepažįstamo asmens atsiųstą nuorodą dėl prekės apmokėjimo, suveda banko prisijungimo duomenis ir netenka pinigų. Vienu fiksuotu atveju Kalvarijoje vyras, paspaudęs tokią nuorodą ir suvedęs duomenis, prarado 9 879 eurus.

Tokiose situacijose sukčius dažnai atrodo ne kaip „nusikaltėlis“, o kaip malonus pardavėjas, pirkėjas, kurjerio atstovas ar pagalbininkas. Jis rašo mandagiai, paaiškina, kad reikia tik „patvirtinti mokėjimą“, „gauti pinigus“, „užbaigti užsakymą“ arba „pasitikrinti pristatymo informaciją“. Žmogui atrodo, kad jis daro įprastą veiksmą. Iš tikrųjų jis atidaro duris į savo sąskaitą.

Antras smūgis – tiems, kurie jau nukentėjo

Dar viena ypač ciniška schema nukreipta į žmones, kurie jau kartą prarado pinigus. Internete daugėja pasiūlymų, kuriuose žadama padėti susigrąžinti prarastas lėšas po investicinio sukčiavimo, netikros prekybos platformos ar kitos apgaulės. Tokios svetainės gali prisistatyti kaip teisininkų komandos, finansų ekspertai ar tarptautinės pinigų susigrąžinimo įmonės.

Žmogus, jau patyręs nuostolį, dažnai būna pažeidžiamas. Jam skaudu, gėda, pikta, jis nori bent dalį pinigų susigrąžinti. Sukčiai tuo naudojasi ir žada greitą sprendimą, tačiau pirmiausia prašo sumokėti „administravimo mokestį“, „bylos pradėjimo įmoką“ ar „teisinės analizės“ mokestį. Kai pinigai pervedami, bendravimas nutrūksta. Taip žmogus nukenčia antrą kartą – ne tik finansiškai, bet ir emociškai.

Lietuvoje finansinio sukčiavimo mastas išlieka didelis. NKSC, Lietuvos banko ir AML centro paskelbtais duomenimis, per 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje sukčiai mėgino išvilioti beveik 11 mln. eurų. Finansų įstaigos padėjo išsaugoti beveik 7 mln. eurų, tačiau daugiau nei 4 mln. eurų vis tiek buvo išviliota. Dažniausiai fiksuota sukčiavimo forma buvo duomenų viliojimas, sudaręs daugiau kaip 40 proc. visų sukčiavimo atvejų.

Kaip nepakliūti į spąstus

Pirmas signalas visada tas pats – per didelis spaudimas skubėti. Jei parduotuvė ragina pirkti tuoj pat, nes „liko paskutinės minutės“, „sandėlyje tik 2 vienetai“, o kaina kelis kartus mažesnė nei kitur, verta sustoti. Ne uždaryti akis ir tikėtis geriausio, o ramiai patikrinti, kas iš tikrųjų stovi už tos svetainės.

Reikia atkreipti dėmesį į svetainės adresą, įmonės rekvizitus, kontaktus, atsiliepimus ne pačioje parduotuvėje, o nepriklausomuose šaltiniuose. Jei puslapyje nėra aiškios įmonės informacijos, grąžinimo taisyklių, normalaus telefono numerio ar el. pašto, tai jau rimtas įspėjimas. Taip pat nereikėtų spausti nuorodų, kurias atsiunčia nepažįstami žmonės, ypač jei jos susijusios su mokėjimais, banku ar siuntų pristatymu.

NKSC rekomenduoja nespausti įtartinų nuorodų ir prieš vedant asmens duomenis visada įsitikinti, kad svetainė nėra suklastota. Taip pat svarbu prisiminti, kad bankai neprašo el. laiškais ar telefonu pateikti tik jums žinomų banko ar mokėjimo kortelės slaptažodžių.

Sukčiai šiandien taikosi ne tik į neatsargius žmones. Jie taikosi į pavargusius, skubančius, norinčius sutaupyti, nusivylusius ar viltį susigrąžinti pinigus turinčius žmones. Todėl svarbiausias apsaugos veiksmas dažnai yra labai paprastas: sustoti bent minutei. Jei kažkas kelia įtampą, verčia skubėti arba žada neįtikėtinai gerą rezultatą, verta ne spausti mygtuką, o atsitraukti.

Kartais ta viena minutė gali išgelbėti visą sąskaitą.