Vaikui nupirktas elektrinis paspirtukas gali tapti tėvų galvos skausmu: policija primena taisyklę, kurią pamiršta daugelis

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo nekaltai. Vaikas prašo elektrinio paspirtuko, tėvai internete randa galingesnį modelį, pardavėjas giria gerą bateriją, didesnį greitį ir „smagų važiavimą“. Atrodo, puiki dovana vasarai – mažiau sėdėjimo prie ekranų, daugiau judėjimo, daugiau laisvės kieme ar miestelyje.

Tačiau būtent čia ir prasideda problema. Ne kiekvienas elektrinis paspirtukas pagal Lietuvos taisykles yra paprasta elektrinė mikrojudumo priemonė. Kai kurie modeliai yra tokie galingi ir greiti, kad jiems jau gali reikėti visai kitų dalykų – vairuotojo pažymėjimo, registracijos, draudimo ir kitų reikalavimų.

Klaipėdos rajono policijos bendruomenės pareigūnai įspėja, kad vykdant tikslines dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių kontrolės priemones nustatomi atvejai, kai nepilnamečiai važiuoja elektrinėmis priemonėmis neturėdami tam teisės. Ypač neramina situacijos, kai vaikai ir paaugliai važinėja galingomis, didelį greitį išvystančiomis transporto priemonėmis, kurios neatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės reikalavimų.

Kitaip tariant, tėvams nepakanka tiesiog nupirkti paspirtuką ir pasakyti vaikui „važiuok atsargiai“. Pirmiausia reikia suprasti, kas iš tikrųjų stovi kieme – paprastas elektrinis paspirtukas ar jau transporto priemonė, kuriai taikomos griežtesnės taisyklės.

Didžiausia klaida – žiūrėti tik į kainą ir greitį

Dalis tėvų paspirtuką renkasi taip pat, kaip telefoną ar dviratį: kad būtų patikimas, patiktų vaikui ir kuo ilgiau tarnautų. Todėl galingesnis modelis iš pirmo žvilgsnio atrodo net geriau. Didesnė baterija, stipresnis variklis, didesnis greitis, tvirtesnė konstrukcija – viskas skamba kaip privalumai.

Tačiau kelių eisme tai gali tapti ne privalumu, o rimtu pavojumi. Elektrinė mikrojudumo priemonė Lietuvoje turi atitikti aiškius techninius kriterijus: ji skirta vienam asmeniui, jos didžiausioji naudingoji galia neturi viršyti 1 kW, o didžiausiasis projektinis greitis – 25 km/val. Jei yra sėdimoji vieta, jos atskaitos taško aukštis taip pat turi atitikti nustatytą ribą.

Jei paspirtukas ar kita elektrinė priemonė šiuos parametrus viršija, ji jau gali nebebūti laikoma paprasta elektrine mikrojudumo priemone. Tada atsiranda visai kiti reikalavimai – gali reikėti registracijos, techninės apžiūros, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir atitinkamos teisės vairuoti.

Būtent todėl pavojinga vadovautis vien pardavėjo frazėmis „čia tik paspirtukas“ arba „visi tokiais važinėja“. Eisme svarbu ne tai, kaip priemonė atrodo, o kokias technines charakteristikas ji turi.

Vaikas gali manyti, kad važiuoja paspirtuku. Tėvai gali manyti tą patį. Tačiau jeigu priemonė pagal galią ir greitį neatitinka mikrojudumo kategorijos, atsakomybė gali būti visai kitokia.

Amžius taip pat svarbus

Policija primena, kad elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti nuo 16 metų. Jaunesniems asmenims yra išimtis: nuo 14 metų važiuoti galima tik išklausius nustatytą mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą.

Tai reiškia, kad trylikametis ar dvylikametis, savarankiškai važinėjantis elektriniu paspirtuku gatvėje, dviračių take ar gyvenamojoje zonoje, nėra tiesiog „vaikas su žaislu“. Tai jau gali būti Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Gyvenamojo namo kieme taisyklės švelnesnės – ten elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs asmuo. Vis dėlto kiemas ir viešasis eismas nėra tas pats. Išvažiavus į gatvę, dviračių taką ar kitą bendro naudojimo erdvę, taisyklės tampa kur kas svarbesnės.

Tėvams verta labai aiškiai atskirti šias situacijas. Viena yra keli ratai saugiame kieme, kur nėra automobilių srauto ir vaikas prižiūrimas. Visai kas kita – savarankiškas važiavimas į parduotuvę, pas draugus, į mokyklą ar per miestelį.

Būtent tokiose vietose vaikas susiduria su pėsčiaisiais, dviratininkais, automobiliais, iš kiemų išvažiuojančiomis transporto priemonėmis, sankryžomis ir perėjomis. Jei jis nežino taisyklių arba tiesiog nesugeba greitai įvertinti situacijos, rizika staigiai išauga.

Šalmas nebėra pasirinkimas

Dar viena taisyklė, kurią dalis žmonių vis dar vertina kaip rekomendaciją, yra šalmas. Nuo 2026 metų visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę šalmą.

Tai galioja ne tik vaikams. Ne tik tiems, kurie važiuoja gatve. Ne tik tiems, kurie važiuoja greitai. Šalmas privalomas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.

Iš šono tai gali atrodyti kaip smulkmena, kol neįvyksta kritimas. Elektrinis paspirtukas nėra stabilus kaip automobilis, o jo vairuotojas neturi nei kėbulo, nei saugos diržo, nei oro pagalvių. Užtenka duobės, akmens, šlapio bortelio, netikėto pėsčiojo judesio ar staigaus stabdymo, kad žmogus kristų tiesiai ant asfalto.

Vaikams ši rizika dar didesnė, nes jie dažnai pervertina savo reakciją ir neįvertina greičio. Jiems atrodo, kad paspirtuką sustabdyti paprasta, kol priešais netikėtai atsiranda automobilis, šuo, kitas vaikas ar pėsčiasis.

Todėl šalmas nėra tėvų perdėtas rūpestis. Tai paprasčiausia apsauga nuo traumos, kuri gali pakeisti visą vasarą ar net gyvenimą.

Galingas paspirtukas vaikui – ne dovana, o atsakomybė

Labiausiai policiją neramina ne patys elektriniai paspirtukai, o tai, kad dalis vaikų važinėja priemonėmis, kurios jiems aiškiai per galingos. Tokia transporto priemonė greitai įsibėgėja, sunkiau sustoja ir reikalauja daugiau patirties.

Suaugęs vairuotojas dažniau supranta, kad šlapias asfaltas, smėlis ant tako ar nuokalnė keičia stabdymo kelią. Vaikas dažnai mąsto paprasčiau: spaudžiu – važiuoja, stabdau – sustoja. Bet realybėje taip būna ne visada.

Ypač pavojingos situacijos kyla gyvenvietėse ir mažesniuose miesteliuose. Vaikas važiuoja šaligatviu ar dviračių taku, iš kiemo išvažiuoja automobilis, prie parduotuvės išlenda pėsčiasis, o kitoje tako pusėje eina vyresnio amžiaus žmogus. Dideliu greičiu važiuojančiam paaugliui sekundės sprendimas gali būti per sunkus.

Dar viena problema – keleivių vežimas. Nors paspirtukas dažnai skirtas vienam žmogui, vaikai mėgsta važiuoti dviese. Vienas stovi priekyje, kitas už jo, abu juokiasi, o stabdymo ir manevravimo galimybės tampa gerokai prastesnės. Tai nėra nekaltas žaidimas, ypač ten, kur yra kiti eismo dalyviai.

Ką turėtų patikrinti tėvai prieš išleisdami vaiką važiuoti

Pirmiausia reikia pažiūrėti ne į paspirtuko spalvą, kainą ar reklamą, o į techninius duomenis. Kokia didžiausia galia? Koks projektinis greitis? Ar priemonė skirta vienam asmeniui? Ar ji tikrai atitinka elektrinės mikrojudumo priemonės reikalavimus?

Antra, reikia įvertinti vaiko amžių. Jei jam nėra 16 metų, būtina suprasti, ar jis apskritai gali savarankiškai važiuoti viešajame eisme. Jei vaikui 14 ar 15 metų, reikia mokymo kurso ir pažymėjimo. Jei vaikas jaunesnis, savarankiškas važiavimas gatvėmis ar takais gali būti neleistinas.

Trečia, reikia įsitikinti, kad vaikas žino pagrindines taisykles. Kur galima važiuoti? Kur negalima? Ką daryti prie pėsčiųjų perėjos? Kaip elgtis šalia pėsčiųjų? Kodėl negalima lėkti tarp žmonių? Kodėl telefonas rankoje važiuojant yra bloga mintis?

Ketvirta, reikia patikrinti patį paspirtuką. Ar veikia stabdžiai? Ar yra garso signalas? Ar yra priekinis ir galinis žibintas? Ar matomi atšvaitai? Ar baterija ir vairo mechanizmas tvarkingi? Ar padangos nėra pažeistos?

Ir galiausiai – šalmas. Ne padėtas namuose, ne pakabintas ant vairo ir ne „užsidėsiu kitą kartą“. Šalmas turi būti ant galvos ir užsegtas.

Policijos kontrolė tęsis

Klaipėdos rajono policijos pareigūnai nurodo, kad tikslinės kontrolės priemonės bus tęsiamos. Pažeidimai bus fiksuojami, o už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė.

Tai nėra bandymas sugadinti vaikams vasarą. Problema paprasta: elektrinis paspirtukas eisme nebėra vien smagus žaislas. Jis juda greitai, gali sužeisti patį vairuotoją, partrenkti pėsčiąjį ar patekti po automobilio ratais.

Tėvams ši žinia gali skambėti nemaloniai, bet ji labai aiški. Prieš perkant arba išleidžiant vaiką važiuoti elektriniu paspirtuku, reikia patikrinti tris dalykus: ar vaikas turi teisę juo važiuoti, ar priemonė atitinka reikalavimus ir ar vaikas tikrai supranta, kad dalyvauja eisme.

Elektrinis paspirtukas gali būti patogi, smagi ir naudinga transporto priemonė. Tačiau tik tada, kai jis nėra painiojamas su žaislu.