Žmonės plūsta dėl šildymo kompensacijų: prašymų daugėja, o dalis taupo net šviesą

Kol lauke dar vasara, daliai Lietuvos gyventojų mintys jau sukasi apie žiemą ir būsimas sąskaitas. Šildymo sezonas kai kurioms šeimoms bei vienišiems senjorams reiškia labai paprastą pasirinkimą – sumokėjus už būstą, mažiau pinigų lieka maistui, vaistams ir kitoms būtinoms išlaidoms. Būsto šildymo kompensacijų poreikis Lietuvoje auga: 2026 metų sausio–kovo mėnesiais buvo pateikta apie 125 tūkst. prašymų, maždaug 8 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kad tai nėra vien skaičiai ataskaitose, gerai parodė praėjęs šildymo sezonas. Vilniuje prie socialinės paramos specialistų kreipėsi tiek žmonių, kad savivaldybė kalbėjo apie gerokai išaugusį prašymų srautą. Nuo 2025 metų rugsėjo pradžios per mažiau nei du mėnesius buvo gauta maždaug 18 tūkst. prašymų dėl šildymo kompensacijų – ketvirtadaliu daugiau nei ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tarp besikreipusiųjų buvo senjorų, pasakojusių, kad taupo net elektrą, nes pinigų reikia vaistams, vandeniui, maistui ir kitoms kasdienėms išlaidoms.

Sąskaita už šildymą gali būti daug mažesnė, tačiau reikia kreiptis

Būsto šildymo kompensacija nėra vien senjorams skirta parama. Teisė į ją priklauso nuo žmogaus ar šeimos pajamų, turto ir kitų aplinkybių, todėl kompensaciją gali gauti ir dirbantys žmonės, kurių pajamų nepakanka didelėms šildymo išlaidoms padengti.

2026 metais taikoma taisyklė numato, kad nepasiturinčiam gyventojui kompensuojama normatyvinė būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp jo pajamų ir nustatyto valstybės remiamų pajamų dydžio. Šeimai iš gaunamų pajamų atimama po 466 eurus kiekvienam šeimos nariui, o vienam gyvenančiam žmogui – 699 eurai. Tik nuo likusios pajamų dalies skaičiuojama, kiek žmogus turėtų skirti šildymui.

Pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia vieno gyvenančio senjoro, gaunančio 810 eurų pensiją, pavyzdį. Pagal 2026 metų taisykles už normatyvinį 50 kvadratinių metrų būsto plotą toks žmogus pats turėtų skirti ne daugiau kaip 11,10 euro šildymui, o šią sumą viršijanti normatyvinė šildymo išlaidų dalis būtų kompensuojama. Keturių asmenų šeimai, gaunančiai 1692 eurus „į rankas“, pagal pateikiamą pavyzdį normatyvinės šildymo išlaidos būtų kompensuojamos visiškai.

Svarbu ir tai, kad kompensacija nepriklauso nuo to, kuo šildomas būstas. Ji gali būti skiriama ne tik centralizuotai tiekiamai šilumai, bet ir šildantis dujomis, elektra, malkomis ar kitu kuru, jei žmogus atitinka nustatytas sąlygas.

Paramos gali reikėti ne tik pensininkams

Didelės šildymo sąskaitos ypač skaudžios žmonėms, kurių mėnesio biudžete beveik nėra rezervo. Vienam senjorui keliolika ar keliasdešimt papildomų eurų gali reikšti mažiau pinigų vaistams, o šeimai su vaikais – būtinybę mažinti išlaidas maistui, būreliams ar kitoms reikmėms.

Praėjusį sezoną Vilniuje socialinės paramos specialistai fiksavo ne tik senjorų, bet ir kitų gyventojų prašymus. Pagalbos organizacijos taip pat pastebėjo, kad prasidėjus šildymo sezonui žmonės dažniau kreipiasi ir dėl maisto. Ypač pažeidžiami vieni gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės bei šeimos, kuriose yra tik vienas pajamų gavėjas.

Šiemet visos Lietuvos mastu šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms numatomas dar didesnis poreikis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2026 metais kompensacijas gali gauti apie 190 tūkst. žmonių – maždaug 38 proc. daugiau nei 2025 metais, kai vidutiniškai per mėnesį jas gaudavo apie 138 tūkst. gyventojų. Tam gali prireikti apie 80 mln. eurų.

Šie skaičiai rodo, kad kompensacija nebėra reta pagalbos priemonė, skirta vos keliems tūkstančiams žmonių. Ji tampa vis svarbesne daugelio namų ūkių apsauga nuo situacijos, kai didelė žiemos sąskaita per vieną mėnesį sujaukia visą šeimos biudžetą.

Kur kreiptis ir ką verta padaryti dar prieš prasidedant šalčiams

Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijų gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą SPIS. Vertinamos ne tik pajamos, bet ir žmogaus ar šeimos turimas turtas. Taip pat taikomi kompensuojamo būsto ploto normatyvai: vienam gyvenančiam asmeniui – 50 kv. metrų, o šeimai plotas apskaičiuojamas pagal jos narių skaičių.

Svarbi detalė – nereikėtų iš anksto nuspręsti, kad „man tikrai nepriklauso“, vien todėl, kad žmogus dirba ar gauna pensiją, kuri atrodo didesnė už minimalią. Kompensacija skaičiuojama pagal konkrečią formulę, o dalis pajamų apskritai nėra įtraukiama į vertinimą. Pavyzdžiui, neįskaičiuojami vaiko pinigai, taip pat, priklausomai nuo šeimos sudėties, neįskaitoma dalis darbo pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Todėl artėjant šildymo sezonui verta pirmiausia pasitikrinti savo situaciją, o ne laukti pirmos didelės sąskaitos. Praėjusių metų eilės ir augantis prašymų skaičius parodė paprastą dalyką – žmonių, kuriems žiemą reikia pagalbos apmokant būstą, daugėja. Ir jeigu kompensacija priklauso, nėra jokios priežasties jos atsisakyti vien dėl įsitikinimo, kad tokia pagalba skirta „kažkam kitam“.