Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje gyvena 55 milijonai demencija sergančių žmonių, o kiekvienais metais užregistruojama beveik 10 milijonų naujų demencijos atvejų tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kaip atpažinti šios pavojingos ligos pirmuosius požymius?
DEMENCIJA: KAIP ATPAŽINTI?
Demencija vystosi palaipsniui – jos neįmanoma išgydyti, tačiau kuo greičiau suprasite, kas vyksta su jūsų artimu žmogumi, tuo geriau. Svarbiausia būti atidiems ir gebėti atpažinti įspėjamuosius ženklus skirtingais etapais.
Štai į ką reikėtų atkreipti dėmesį:
Sunkumai įsimenant naują informaciją
Bet kokią naują informaciją labai sunku įsisavinti. Gali kilti problemų prisimenant nesenus įvykius, naują patirtį ir įspūdžius. Tuo pat metu žmogus puikiai prisimena seniai praėjusias dienas.
Bandymai neišsiduoti
Kai atmintis regresuoja, įsijungia kompensacinis mechanizmas: žmogus visaip bando neišsiduoti. Dažnai tai atsitinka konkrečioje situacijoje, kai jis pamiršta ką nors esminio, bet šimtu smulkių veiksmų bando tai nuslėpti.
Išsiblaškymas
Tai dažniausiai pastebima, kai žmogus paprastai būdavęs labai punktualus, drausmingas ir susikaupęs, staiga tampa itin išsiblaškiusiu. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip jis ar ji sprendžia buitinius nesklandumus – jei, pavyzdžiui, užsikimšo kriauklė arba iškilo problema su maršrutizatoriumi. Jei artėja demencija, asmuo gali apsimesti, kad nieko neatsitiko, arba atidėti problemos sprendimą vėlesniam laikui.
Rašysenos pokyčiai
Kai smegenyse įvyksta pokyčių, rašysena gali tapti neatpažįstama. Keičiasi ir asmeniniai parašai. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip, pavyzdžiui, jūsų močiutė sprendžia kryžiažodį – ar ji kelias sekundes „kabo“ virš eilutės, kad prisimintų, kaip rašyti žodį?
Kalbos pokyčiai
Anksčiau klausydavotės senelio pasakojimų, o dabar jis tyli ir į jūsų klausimus atsakinėja vienažodžiais atsakymais? Galbūt todėl, kad jis pradėjo pamiršti žodžius ir negali greitai suprasti, kaip apibūdinti vieną ar kitą įvykį, kaip pavadinti kokį nors daiktą.
Tų pačių istorijų pasakojimas
Žinoma, kiekvienoje šeimoje yra koks nors tradicinis anekdotas ar kt., kuris pasakojamas per kiekvienas šventes, arba kokia nors mėgstama močiutės istorija, kurią ji mielai prisimena, kaskart pateikdama naujų detalių. Vis tik turėtumėte būti budrūs, jei asmuo per trumpą laiką pamini tą patį arba prašo kelis kartus ką nors pakartoti.
Įtarumas ir spėliojimas
Likus 7-10 metų iki diagnozės nustatymo, žmogų gali kamuoti nemalonios manijos – jis gali įtarinėti artimuosius, kad šie rengia prieš jį ar ją blogus kėslus, pretenduoja į palikimą, planuoja vagystę ar jo nunuodijimą. Visada buvęs pozityvus, dabar žmogus gali tapti tikru irzliu hipochondriku.
Demencija sergantiems pacientams gydytojai dažnai diagnozuoja depresiją – būtent nuo jos gali prasidėti liga. Todėl atkreipkite dėmesį į savo artimo žmogaus dvasinę būseną – ypač jei jis yra senas ir gyvena vienas. Dažniau klauskite, kaip jam sekasi, ką šiandien veikė, ar išeina pasivaikščioti.
IŠVADA
Diagnozuojant demenciją labai svarbu atsižvelgti į du dalykus: kas žmogus buvo ir kuo jis tapo. Viskas yra lyginama.