Dar niekada anksčiau neturėjome tokios laisvės rinktis partnerį ir nutraukti santykius, jei mūsų lūkesčiai nepasiteisina. Tad kodėl moteriai, susidūrusiai su agresija, taip sunku išeiti? Kas ją laiko šiame smurto pragare? Pasirodo, stebuklingi “klijai“, laikantys tokius santykius, yra viltis – kad vieną dieną viskas gali būti kitaip.
Smurtas ir moterys
Smurtas visada vystosi ciklais. Po įtampos kaupimosi seka agresijos sprogimas, paskui būna “medaus mėnuo”, vėliau – atokvėpis. Agresorius prašo atleidimo, “išperka nuodėmes” ir įvairiai pataikauja aukai. Kadangi šiame etape moteris gauna psichologinę ar materialinę naudą, jai sunku vienareikšmiškai įvertinti, kas nutiko. Gavusi atlygį ji tarsi nemato jai padarytos žalos.
Be to, smurtas sukelia daugybę gynybinių psichologinių procesų, tokių kaip disociacija ir skilimas. Viskas, kas susiję su traumuojančia patirtimi, “nustumiama” kažkur toliau. Tikrovė tarsi skyla į dvi dalis: vienas partneris lieka smurtaujantis ir agresyvus, o kitas tampa mylintis ir dėmesingas. Sunku sudėlioti susijaukusias mintis ir jausmus, o tai reiškia, kad neįmanoma matyti viso vaizdo.
Bandydama suprasti, kas vyksta, moteris laikosi įsikibusi minties, kad visame tame “yra kažkas gero”. Sumišusi ir pasimetusi ji puoselėja viltį, kad vieną dieną klestėjimo laikotarpis tęsis amžinai. Bandydama rasti paaiškinimą partnerio elgesio pokyčiams ir jo staigiam žiaurumui, moteris beveik visada jaučiasi kalta dėl į ją nukreiptos agresijos. Prisiimdama atsakomybę už tai, kas vyksta, ji tikisi, kad galės kontroliuoti partnerio agresijos protrūkius. Ji mano, kad galėtų išmokti neprovokuoti smurtautojo, “atrasti tinkamą požiūrį” į jį, sugebėti jam įtikti. Ji mano, kad jei taps pakankamai mylinti, švelni, moteriška ir tyli, pabaisa pavirs princu.
Dažnai ši viltis grindžiama tuo, kad moteris nejaučia pavojaus ir yra linkusi agresyvias apraiškas laikyti kažkuo normaliu, įprastu. Galbūt vaikystėje ji jau buvo patyrusi smurtą arba buvo jo liudininkė. Ar normalu, kad mylimas žmogus kelia baimę? Smurtą vaikystėje patyrusiai moteriai atsakymas į šį klausimą nėra toks vienareikšmiškas. Jei vaikystėje meilės poreikis buvo stipriai susijęs su būtinybe kęsti fizinį ar psichinį skausmą, smurtas pradedamas suvokti kaip priimtina kaina už tai, kad nebūtum vieniša. Šio pasąmoninio įsitikinimo išraiška yra gerai žinomas posakis “muša – reiškia myli”.
Moteris tarsi žaidžia pavojingą ir alinantį žaidimą, kuris žada milžinišką prizą. Tereikia rasti tinkamą taktiką ir išmokti apeiti nuolat iškylančias kliūtis. Tačiau laimėti neįmanoma. Smurtas niekada nesibaigs: agresorius tiesiog negali be jo apsieiti. “Medaus mėnuo” – tai spąstai, kuriuos paspendė plėšrūnas, desperatiškai ieškantis aukos. Vos tik moteris priima agresoriaus atsiprašymus ar dovanas, naujas smurto raundas tampa neišvengiamas. O su kiekvienu nauju raundu smurtas tampa vis žiauresnis ir pavojingesnis moters psichinei sveikatai ir net gyvybei.
Paprastai manoma, kad auka nepalieka smurtautojo, nes yra nuo jo finansiškai priklausoma. Iš tikrųjų ji nieko nedaro, kad apsisaugotų, dėl įvairių psichologinių priežasčių. Smurtas pagimdo daugybę psichologinių reiškinių, kurie lemia aukos priklausomybę nuo smurto dinamikos ir nesugebėjimą objektyviai vertinti tikrovės.
Kaip išvengti smurto santykiuose?
Būkite atsargios: smurtas gali slėptis po įvairiomis kaukėmis.
Tai ne tik fizinio skausmo sukėlimas, bet ir bet kokia kontrolės ir laisvės bei pasirinkimo apribojimo forma. Grasinimai, įžeidinėjimai, asmeninio susirašinėjimo skaitymas, draudimas bendrauti su šeima ir draugais, finansinės laisvės ribojimas, intymaus pobūdžio reikalavimai neatsižvelgiant į jūsų norus – visa tai yra smurtas.
Neignoruokite pavojaus signalų pačioje santykių pradžioje, kai dar galite iš jų išsivaduoti su minimalia žala arba be jos.
Potencialiai pavojingas partneris beveik visada išsiduoda. Turėtumėte saugotis bet kokių nesusivaldymo ir agresijos apraiškų ne tik jūsų, bet ir kitų atžvilgiu. Noras jus kontroliuoti, riboti bendravimą su aplinkiniais, nepagrįsti reikalavimai – tai nerimą keliantys signalai. Jei partneris ir toliau daro tai, kas jums nepatinka, ignoruodamas jūsų reikalavimus liautis – tai priežastis nutraukti santykius.
Pasitikėkite savo jausmais.
Agresorius niekada nepripažins jums padarytos žalos, neigs tai, kas akivaizdu, ir perkels atsakomybę jums. Jei jums atrodo, kad partneris jus skriaudžia, vadinasi, taip ir yra. Jei šalia jo jaučiate baimę, vadinasi, laikas pasirūpinti savo saugumu.
Netylėkite.
Nepaisant neracionalaus kaltės ir gėdos jausmo, kalbėkite apie tai, kas su jumis vyksta. Ieškokite žmonių, galinčių jums padėti, ir prašykite jų paramos.
Niekada nepraraskite savo gyvenimo kontrolės.
Gyvenamoji vieta, šiek tiek pinigų ir žmonės, kuriais galite pasikliauti, padės jums išsilaikyti sunkioje situacijoje ir netoleruoti smurto savo namuose.