Nerimas ir liūdesys – tai pirmosios asociacijos, susijusios su žodžiu “vienatvė”. Tačiau iš tiesų ši būsena turi daug privalumų, teigiamai veikiančių psichikos sveikatą. Apie juos sužinosite šiame straipsnyje.
VIENATVĖS PRIEŽASTYS
Vienatvė ne visada yra sąmoningas žmogaus atsiribojimas nuo jį supančio pasaulio. Jos priežastys dažnai glūdi pasąmonės lygmenyje.
Nuo to, kaip pirmaisiais mėnesiais formuojasi kūdikio psichoemocinis gyvenimas, priklauso jo psichikos vystymasis ir atitinkamai tolesnis žmogaus emocinis kelias. Jei vaiko jausmai buvo nepastebimi tėvams, ilgainiui jis pradės tarsi vidumi atsitraukti nuo visuomenės, nes artumas jam siesis su blogomis emocijomis. Taip atsitinka, pavyzdžiui, kai vaiko tėvai buvo nedėmesingi, pernelyg funkcionalūs (iš serijos “švarus, pamaitintas – to gana”), jo nepaguodė ir nenuramino kai jam labiausiai to reikėjo.
Kai žmogus anksti susiduria su vienatve, supranta, kad niekas jam nepadės, jis pradeda jausti, kad turi itin daug padaryti tam, kad būtų pastebėtas ir mylimas. Kartu nelieka energijos skirti savo jausmus kitiems, o jei ir lieka, tai labai nedaug, nes visa energija buvo nukreipta į save.
VIENATVĖS NAUDA
Vienatvė yra naudinga tik tuo atveju, jei ją vertiname teigiamai. Tada ji leidžia mums:
- analizuoti, tyrinėti save, atsižvelgiant tik į savo norus ir poreikius;
- atjausti save;
- priimti sprendimus niekuo nepasikliaujant, nediskutuojant, suprasti, ko iš tikrųjų norime, o ne vykdyti kieno nors primestą nuomonę;
- atpažinti mums reikšmingus santykius, suvokti, kokį vaidmenį jie atlieka mūsų gyvenime, ką jie duoda, kaip mus veikia.
Kiekvienam iš mūsų kartkartėmis reikia vienatvės, kaip ir miego, nes psichikai reikia poilsio. Ir kai mums kyla noras trumpam pabūti vieniems su savimi, vadinasi, atėjo laikas pasirūpinti savimi. Vienatvė yra palanki mūsų pačių tobulėjimui. Kai liekame su savo mintimis ir troškimais, pradedame geriau suprasti save. Be to, vienatvės troškimas byloja apie žmogaus psichinę brandą.
Kai žmogus būna vienas su savimi, tai suteikia jam galimybę apgalvoti savo mintis ir emocijas. Jis gali apmąstyti gyvenimo sprendimus, analizuoti praeities klaidas ir ieškoti būdų, kaip tobulėti.
MIŠRŪS JAUSMAI: KAI VIENATVĖ TAMPA TOKSIŠKA
Toksiška, skaudinanti vienatvė išgyvenama kaip visiška vidinė tuštuma, sumišusi su nerimu, žmogus ilgainiui pradeda jausti bejėgiškumą ir išeities iš tokios būsenos nebuvimą. Būtent šis jausmas neleidžia užmegzti pasitikėjimu grįstų ir ilgalaikių santykių, kuriuos, be kita ko, lydi apleistumo ir paliktumo jausmas.
Tokios destruktyvios vienatvės troškimas yra patiriamo skausmo simptomas, dažnai nesąmoningas, ir pasireiškia gynybinėmis priemonėmis: dažnu sarkazmu, kitų nuvertinimu, arogancija, egocentrizmu, narcisizmu. Visa tai yra savotiška gynyba nuo skausmo. Dažnai tokie žmonės sąmoningai rodo savo neigiamas puses, tarsi norėdami pasakyti: “Ar būsiu mylimas toks, koks esu? Jei ne, vadinasi, jokios meilės ir nereikia.”
Šioje situacijoje gali padėti psichoterapija, tačiau tik tuo atveju, jei pats žmogus nori keisti savo gyvenimą ir išmokti kurti ilgalaikius santykius.
Svarbu nepamiršti, kad toksiška vienatvė taip pat yra depresijos ir kitų psichikos sutrikimų simptomas. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistą.