Neišpilkite kefyro, kuris jau „ant ribos“: iš jo blynai išeina puresni nei iš šviežio

Kartais šaldytuve lieka kefyro butelis, kurio jau nebesinori gerti. Jis dar nesugedęs, bet skonis tapo rūgštesnis, kvapas stipresnis, o galiojimo data jau spaudžia. Pirmas noras – pilti lauk, kad tik neužsistovėtų. Tačiau kepiniams toks kefyras gali būti net geresnis už visiškai šviežią. Būtent tas švelnus rūgštumas, susijungęs su soda, tešloje sukuria mažus oro burbuliukus, dėl kurių blynai keptuvėje pakyla, tampa minkšti, putlūs ir viduje lyg „kvėpuojantys“.

Svarbiausia nepainioti dviejų dalykų: rūgštesnis kefyras tinka, sugedęs – ne. Jei kefyras turi nemalonų, aštrų kvapą, yra kartus, pasikeitusios spalvos, su pelėsiu ar keistais gumulais, jo naudoti nereikia. Bet jeigu jis tiesiog pastovėjęs, rūgštesnis ir dar normalus, blynams tai beveik idealus pagrindas.

Kodėl blynai su tokiu kefyru išsipučia labiau?

Visa paslaptis – kefyro rūgšties ir sodos reakcija. Kai į šiltą rūgštų kefyrą patenka soda, tešloje pradeda formuotis anglies dioksido burbuliukai. Jie kelia tešlą, todėl blyneliai išeina ne plokšti ir sunkūs, o aukšti, minkšti ir purūs. Tačiau čia labai svarbi temperatūra. Jei kefyrą pilsite tiesiai iš šaldytuvo, reakcija bus vangoka, o tešla gali likti sunki. Geriausia kefyrą šiek tiek pašildyti – ne užvirti, ne perkaitinti, o tik padaryti maloniai šiltą, maždaug iki 35–40 laipsnių.

Dar viena klaida – per ilgai maišyti tešlą. Tokiems blynams nereikia idealiai glotnios masės. Priešingai, kai tešla permaišoma, ji praranda dalį oro, tampa tampri ir kepdama kyla prasčiau. Pakanka miltus įmaišyti tiek, kad neliktų sausų ruožų. Tešla turi būti tiršta, lėtai slystanti nuo šaukšto, o ne bėganti kaip lietinių masė.

Reikės

• 250 ml kefyro;
• 1 kiaušinio;
• 1–1,5 šaukšto cukraus;
• žiupsnelio druskos;
• apie 220–250 g kvietinių miltų;
• 0,5 arbatinio šaukštelio sodos;
• aliejaus kepimui;
• šiek tiek sviesto patepimui, jei norisi švelnesnio skonio.

Kaip paruošti tešlą, kad ji tikrai pakiltų

Kefyrą supilu į nedidelį puodą arba dubenį ir švelniai pašildau. Jis turi būti šiltas, bet ne karštas – jei pradeda garuoti ar trauktis, jau per daug. Atskirame dubenyje išplaku kiaušinį su cukrumi ir druska. Cukraus nereikia dėti daug, nes per saldi tešla keptuvėje greičiau tamsėja, o vidus gali nespėti normaliai iškepti.

Į kiaušinio masę supilu šiltą kefyrą, išmaišau, tada suberiu persijotus miltus su soda. Miltų kiekį geriausia reguliuoti pagal tešlos tirštumą: ji turi būti sunki, puri, laikanti formą. Jei šaukštu uždedate ant keptuvės, blynas neturi iš karto išsilieti į šonus. Kai tešla paruošta, palieku ją 10–15 minučių ramiai pastovėti. Po to jos jau nebepermaišau – tiesiog semiu nuo krašto ir dedu į keptuvę.

Kepimo triukas: iš pradžių su dangčiu, paskui be jo

Keptuvę įkaitinu ant vidutinės ugnies ir įpilu šiek tiek aliejaus. Ugnis neturi būti nei per silpna, nei per stipri. Jei keptuvė bus per šalta, blynai prisigers riebalų ir taps sunkūs. Jei per karšta – išorė apskrus per greitai, o vidus liks drėgnas.

Tešlą dedu šaukštu, palikdama tarp blynų vietos, nes jie dar pakils. Pirmą pusę kepu uždengusi dangčiu – taip šiluma geriau pasiekia vidų, o blynai gražiau išsipučia. Kai paviršiuje atsiranda burbuliukų, kraštai sutvirtėja ir apačia tampa auksinė, blynus apverčiu. Antrą pusę kepu jau be dangčio, kad išgaruotų perteklinė drėgmė ir susidarytų graži plutelė.

Iškeptus blynus trumpam padedu ant popierinio rankšluosčio, kad neliktų aliejaus pertekliaus. O jei norisi dar švelnesnio, beveik kepyklos skonio, karštus blynus galima vos paliesti gabalėliu sviesto. Jis greitai ištirpsta ant plutelės ir suteikia tą jaukų aromatą, dėl kurio blynai dingsta nuo lėkštės greičiau, nei spėji išvirti arbatą.

Maža detalė, kuri viską sugadina

Didžiausia klaida – manyti, kad kuo daugiau sodos, tuo blynai bus puresni. Taip neveikia. Per daug sodos paliks nemalonų poskonį, o tešla gali tapti tarsi „muiluota“. Užtenka pusės arbatinio šaukštelio, ypač jei kefyras rūgštesnis. Geriau leisti tešlai ramiai pastovėti ir jos nejudinti, negu bandyti pakelti blynus didesniu sodos kiekiu.

Tokie blynai geriausi tada, kai dar šilti – su grietine, uogiene, medumi ar tiesiog vieni. Jie turi traškesnį kraštelį, minkštą vidų ir tą malonų rūgštelės foną, dėl kurio skonis nebūna nuobodus.

Todėl kitą kartą, kai šaldytuve rasite kefyrą, kurio jau nebenorite pilti į stiklinę, neskubėkite jo išmesti. Jei jis dar tinkamas vartoti, keptuvėje gali įvykti maža virtuvės magija – iš paprasto likučio gimsta blynai, kurie atrodo taip, lyg tešla būtų ruošta specialiai visą rytą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!