Ieškokite šio „defekto“ ant žievės: 5 taisyklės, kaip išsirinkti saldų arbūzą ir melioną

Vasarą arbūzai ir melionai atrodo kaip pats paprasčiausias pirkinys. Pamatei didelį, gražų, dryžuotą arbūzą, pabeldei į šoną, pardavėjas linktelėjo, kad „labai saldus“, ir jau beveik matai, kaip namuose pjausi storą raudoną riekę.

Tačiau dažnas yra patyręs ir kitą scenarijų: arbūzas sunkus, gražus, bet viduje vandeningas, beveik be skonio, su blyškiu minkštimu arba keistai kietomis gyslomis. Su melionais panašiai — iš išorės atrodo puikiai, o prapjovus paaiškėja, kad kvapo beveik nėra, minkštimas kietas, o saldumo mažiau nei agurke.

Todėl renkantis vasaros vaisius svarbiausia ne aklai tikėti dydžiu ar pardavėjo pažadu, o žinoti kelis paprastus požymius. Jie nepasakys laboratorinio nitratų kiekio, bet padės atskirti labiau prinokusį, tvarkingiau laikytą ir geresnės kokybės arbūzą ar melioną.

Pirmiausia žiūrėkite ne į dydį, o į bendrą vaizdą

Didžiausias arbūzas ne visada yra geriausias. Kartais jis atrodo įspūdingai tik todėl, kad traukia akį, tačiau skonis gali nuvilti. Geriau rinktis vidutinio dydžio, taisyklingos formos, tvirtą ir sunkų pagal savo dydį vaisių.

Arbūzo žievė turėtų būti švari, be gilių įtrūkimų, minkštų įdubimų, puvinio žymių ar šlapių vietų. Jei vaisius atrodo lyg ilgai voliojęsis purve, yra pernelyg drėgnas arba turi pažeistų vietų, tokio geriau nesirinkti.

Svarbu ir tai, kur arbūzas parduodamas. Patikimesnis pasirinkimas — parduotuvės, turgavietės ar oficialios prekybos vietos, kur galima matyti kilmės informaciją ir kur vaisiai laikomi tvarkingai. Pakelės prekyba gali atrodyti romantiškai, bet ten sunkiau suprasti, iš kur vaisiai atkeliavo, kaip buvo laikomi ir ar jie nebuvo per ilgai kaitinami saulėje.

Geltona dėmė ant šono — ne defektas, o geras ženklas

Vienas svarbiausių arbūzo požymių yra šviesesnė dėmė ant žievės. Tai vieta, kur vaisius augdamas gulėjo ant žemės. Iš pirmo žvilgsnio ji gali atrodyti kaip trūkumas, bet iš tikrųjų tai vienas geriausių prinokimo ženklų.

Jeigu ta dėmė yra kreminė, ryškiai geltona ar net šiek tiek oranžinė, arbūzas greičiausiai spėjo ilgiau pabūti lauke ir natūraliai prinokti. Toks vaisius dažniau būna saldesnis, sultingesnis ir aromatingesnis.

Jeigu dėmė beveik balta, labai blyški arba vos matoma, tai gali reikšti, kad arbūzas buvo nuskintas per anksti. Tokie vaisiai neretai atrodo gražiai, bet jų minkštimas būna blankesnis, kietesnis ir mažiau saldus.

Todėl tas „defektas“, kurio kai kurie pirkėjai be reikalo vengia, iš tikrųjų gali būti geriausias patarėjas prie arbūzų dėžės.

Meliono šviežumas

Garsas svarbus, bet juo vienu pasitikėti nereikėtų

Arbūzo baksnojimas — beveik vasaros ritualas. Vieni tai daro labai rimtai, kiti tik mėgdžioja tėvus ar senelius, bet tame yra logikos. Prinokęs arbūzas dažnai skamba dusliai, giliai ir vibruojančiai. Jausmas turėtų būti toks, lyg viduje būtų daug sulčių.

Jeigu garsas labai aukštas, kietas ir „stiklinis“, arbūzas gali būti dar neprinokęs. Jeigu garsas pernelyg bukas, sunkus ir be gyvybės, vaisius gali būti pernokęs arba viduje jau praradęs gerą tekstūrą.

Vis dėlto vien baksnojimo nepakanka. Du arbūzai gali skambėti panašiai, bet vienas bus saldus, o kitas — vidutinis. Todėl garsą verta derinti su kitais požymiais: geltona dėme, svoriu, žievės būkle ir bendra vaisiaus išvaizda.

Geriausia taisyklė paprasta: ne ieškoti vieno stebuklingo ženklo, o vertinti visą vaisių.

Pažeidimai ir keisti gumbai turėtų kelti įtarimą

Nedideli paviršiniai įbrėžimai nebūtinai reiškia, kad arbūzas blogas. Vaisiai keliauja, kraunami, liečiasi vienas su kitu, todėl visiškai ideali žievė nėra būtina. Tačiau yra požymių, kurių geriau neignoruoti.

Reikėtų vengti arbūzų su giliais įtrūkimais, minkštomis vietomis, šlapiuojančiomis dėmėmis, pelėsio žymėmis ar nemaloniu kvapu. Tokie požymiai gali rodyti ne tik prastesnę kokybę, bet ir didesnę mikrobiologinės taršos riziką.

Atsargiau verta žiūrėti ir į labai nelygius, keistai deformuotus vaisius. Ne kiekvienas gumbelis yra problema, bet jei arbūzas atrodo akivaizdžiai netolygiai augęs, suspaustas ar pažeistas, geriau rinktis kitą.

Svarbu suprasti vieną dalyką: pagal žievę neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek vaisiuje yra nitratų. Tai galima nustatyti tik laboratoriniais tyrimais. Tačiau tvarkingas, nepažeistas, tinkamai laikytas ir iš aiškios prekybos vietos pirktas vaisius visada yra protingesnis pasirinkimas nei atsitiktinis pirkinys iš neaiškios dėžės.

Perpjovus arbūzą, patikra dar nesibaigia

Tikrasis arbūzo testas prasideda namuose. Perpjautas geras arbūzas turėtų kvepėti gaiviai, turėti sultingą minkštimą ir atrodyti natūraliai. Spalva gali skirtis priklausomai nuo veislės, todėl vien raudonumas dar nėra absoliutus kokybės įrodymas.

Labiau verta atkreipti dėmesį į tekstūrą. Minkštimas neturėtų būti gleivėtas, pernelyg minkštas, rūgštaus kvapo ar su puvinio žymėmis. Jeigu perpjovus jaučiamas nemalonus kvapas, vaisiaus geriau nevalgyti.

Kai kurie žmonės išsigąsta baltų gyslų. Nedidelės šviesesnės gyslelės arbūze gali būti natūrali vaisiaus struktūros dalis, tačiau labai storos, kietos, gelsvos ar neįprastai ryškios gyslos dažnai atrodo nepatraukliai ir gali rodyti prastesnę kokybę arba netolygų brendimą.

Dar vienas patarimas — prieš pjaunant arbūzą jį būtina nuplauti. Nors žievės nevalgome, peilis pjaudamas pereina per paviršių ir gali pernešti nešvarumus į minkštimą. Tai ypač svarbu vasarą, kai vaisiai dažnai laikomi šiltai, liečiami daugelio žmonių ir vežami dideliais kiekiais.

Pasirinkite saldų arbūzą

Kaip atskirti gerą melioną?

Melionas turi savo taisykles. Jei arbūzą pirmiausia vertiname akimis ir rankomis, melioną labai dažnai išduoda kvapas. Prinokęs melionas turėtų skleisti aiškų, saldų, malonų aromatą. Kvapas ypač jaučiamas prie vaisiaus galo, priešingo koteliui.

Jeigu melionas visiškai nekvepia, jis greičiausiai dar neprinokęs. Jeigu kvapas labai aštrus, rūgštokas ar fermentuotas, vaisius gali būti pernokęs.

Dar verta patikrinti žievę. Tinklinio tipo melionų paviršius turėtų būti aiškus, reljefinis, ne gleivėtas ir nepažeistas. Vaisius turi būti sunkokas pagal dydį, bet ne minkštas visas. Lengvai paspaudus žiedo vietą, ji gali šiek tiek pasiduoti, tačiau neturi būti įkritusi, šlapia ar pažliugusi.

Melionams ypač pavojingas pernokimas. Pernelyg minkštas vaisius, kuris stipriai kvepia rūgimu, dažnai jau būna praradęs gerą skonį ir tekstūrą. Tokį geriau palikti lentynoje.

Pjaustytų arbūzų ir melionų taisyklė dar griežtesnė

Vasarą parduotuvėse ir turguose dažnai siūlomi jau perpjauti arbūzai ar melionai. Tai patogu: galima matyti minkštimą, nereikia pirkti viso didelio vaisiaus, lengviau parsinešti namo. Tačiau čia reikia būti atsargesniems.

Pjaustyti vaisiai turėtų būti laikomi šaldytuve arba ant ledo, ne atviroje saulėje ir ne kambario temperatūroje. Minkštimas turi būti apsaugotas nuo dulkių, vabzdžių ir prisilietimų. Jei arbūzo pusė tiesiog guli ant prekystalio šiltą dieną, geriau jos nepirkti.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į kvapą ir paviršių. Pjaustyto vaisiaus minkštimas neturi būti apdžiūvęs, gleivėtas, patamsėjęs ar rūgštaus kvapo. Vasarą tokie produktai genda greičiau, todėl saugiausia rinktis šviežiai supjaustytus ir tinkamai atšaldytus vaisius.

Namuose supjaustytą arbūzą ar melioną taip pat reikėtų laikyti šaldytuve, sandariame inde arba uždengtą maistine plėvele. Paliktas ant stalo jis greitai praranda ne tik skonį, bet ir saugumą.

Svarbiausia taisyklė: neieškokite stebuklo, ieškokite požymių visumos

Nėra vieno slapto triuko, kuris visada garantuotų tobulą arbūzą ar melioną. Geltona dėmė, geras svoris, tvirta žievė, malonus kvapas, tinkamas garsas ir tvarkinga prekybos vieta veikia tik kartu.

Arbūzui svarbiausi ženklai yra geltona dėmė, tvirtas paviršius, svoris pagal dydį ir skambesys. Melionui — aromatas, nedidelis minkštumas žiedo vietoje, aiškus žievės raštas ir malonus, ne rūgštus kvapas.

O dėl nitratų verta prisiminti paprastai: nei žievės spalva, nei garsas, nei kvapas negali tiksliai parodyti jų kiekio. Tačiau atsakingai pasirinktas, nepažeistas, tinkamai laikytas ir prieš pjaustymą nuplautas vaisius yra kur kas geresnis sprendimas nei atsitiktinis pirkinys vien dėl gražios išvaizdos.

Vasaros arbūzas ar melionas turi būti ne loterija, o mažas malonumas. Tereikia neskubėti, pažiūrėti į kelis ženklus ir nebijoti palikti lentynoje to vaisiaus, kuris atrodo įtartinai.