Minkšti beigeliai namuose: paprastas būdas išgauti traškią plutelę ir purų vidų
Ar ir jums yra buvę, kad iš orkaitės ištraukti beigeliai atrodo gražiai, bet atvėsę tampa tiesiog kietomis bandelėmis su skyle viduryje? Plutelė per stora, vidus sausokas, o tas malonus, šiek tiek tamprus kąsnis, dėl kurio taip norisi beigelio su sviestu, lašiša ar kreminiu sūriu, kažkur dingsta.
Geri naminiai beigeliai neturi būti sudėtingas savaitgalio projektas, kuriam reikia pusės virtuvės dienos. Tačiau vien išminkyti tešlą ir pašauti ją į orkaitę neužtenka. Svarbiausias žingsnis vyksta dar prieš kepimą – jis ir padeda sukurti blizgią, lengvai traškią plutelę bei minkštą, purų vidų.
Visa paslaptis – trumpas beigelių apvirimas. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti keista: kam virti bandeles, jei jos vis tiek keliaus į orkaitę? Tačiau būtent šis paprastas virtuvės veiksmas naminius beigelius paverčia ne paprastomis mielinėmis bandelėmis, o tuo, kuo jie ir turi būti.
Tešla turi būti minkšta, bet ne lipni
Beigeliams nereikia įmantrių produktų. Pakanka kvietinių miltų, mielių, šilto vandens, trupučio cukraus ar medaus, druskos ir šiek tiek aliejaus. Cukrus čia nėra skirtas saldumui – jis padeda mielėms suaktyvėti ir vėliau prisideda prie gražesnės plutelės spalvos.
Į dubenį supilkite maždaug 250 ml šilto, bet ne karšto vandens, įmaišykite 7 g sausų mielių ir šaukštelį cukraus. Po kelių minučių, kai paviršiuje atsiranda putelių, dėkite apie 450 g miltų, šaukštelį druskos ir šaukštą aliejaus. Tešlą minkykite tol, kol ji tampa lygi, elastinga ir nebe taip noriai limpa prie pirštų.
Čia dažna klaida – berti miltus vos tik tešla pasirodo minkštoka. Per daug miltų beigelius paverčia sunkiais ir sausais, ypač kitą dieną. Geriau rankas ar stalviršį vos vos pabarstyti miltais, o tešlai duoti laiko: po kelių minučių minkymo ji pati taps paklusnesnė.
Uždengtą tešlą palikite šiltesnėje vietoje maždaug valandai. Ji neturi išsipūsti iki begalybės – pakanka, kad akivaizdžiai padidėtų. Kol tešla kyla, virtuvėje jau atsiranda tas pažįstamas mielinės kepyklėlės kvapas, dėl kurio sunku nesitikėti pirmojo šilto beigelio dar jam nespėjus atvėsti.
Skylė viduryje – ne tik dėl gražumo
Pakilusią tešlą padalykite į 6–8 vienodas dalis. Iš kiekvienos suformuokite glotnų kamuoliuką, tada nykščiu pradurkite jo centrą ir skylę atsargiai praplėskite pirštais. Ji turėtų būti didesnė, nei atrodo reikalinga – kepdama tešla kyla, todėl maža skylutė gali visai užsitraukti.
Kitas patikimas būdas – kiekvieną gabalėlį iškočioti į trumpą virvelę ir sujungti jos galus. Taip suformuoti beigeliai dažnai atrodo taisyklingesni, tačiau jungtį reikia gerai suspausti. Jei ji atsivers verdant, vietoj apvalaus beigelio puode plaukios lenkta bandelė.
Suformuotus beigelius palikite dar 15–20 minučių. Šis trumpas poilsis ypač praverčia skubantiems: iš karto verdama tešla gali būti standi, o šiek tiek pakilusi iškepa puresnė. Vis dėlto nepalikite jų ilgam, nes per daug iškilę beigeliai gali prarasti gražią formą ir vandenyje susmukti.
Šį etapą lengviausia įveikti tada, kai virtuvėje gamina visa šeima. Vienas dalija tešlą, kitas formuoja žiedus, o vaikai paprastai mielai padeda daryti skyles – nors dalis jų, žinoma, bus tokios didelės, kad primins mažus gelbėjimosi ratus. Forma gali būti ne tobula: skoniui svarbiau minkšta tešla ir neperilgas virimas.

Trumpas virimas sukuria tą ypatingą plutelę
Dideliame puode užvirkite vandenį ir į jį įdėkite šaukštą medaus, cukraus arba sodos. Medus ir cukrus padeda plutelės spalvai bei švelniam skoniui, o soda suteikia kiek sodresnį, būdingą paviršių. Vanduo turi lengvai burbuliuoti, bet neturi taip smarkiai kunkuliuoti, kad beigeliai daužytųsi vienas į kitą.
Beigelius virkite nedidelėmis partijomis, maždaug po 30–45 sekundes iš kiekvienos pusės. Ilgesnis virimas nebūtinai reiškia geresnį rezultatą: plutelė gali tapti pernelyg stora, o vidus – mažiau purus. Ištrauktus sudėkite ant kepimo popieriumi išklotos skardos, leiskite nubėgti vandens pertekliui ir, jei norisi, aptepkite plaktu kiaušiniu.
Tuomet galima berti sezamų, aguonų, rupios druskos, saulėgrąžų ar viską palikti paprastai. Kepkite iki 210–220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 18–22 minutes, kol paviršius taps sodriai auksinis. Pirmas dešimt minučių orkaitės durų neatidarinėkite – staigus temperatūros kritimas mielinei tešlai nieko gero nežada.
Žmonės dažnai nusivilia, kai jų beigeliai nėra visiškai tokie, kaip pirkti kavinėje. Tačiau namuose kepti gali būti dar geresni: žinote, kiek juose druskos, galite pasirinkti mėgstamus priedus ir ištraukti juos būtent tada, kai plutelė jau traška, o vidus dar kvepia šiluma. Nereikia siekti fabrikinio vienodumo – svarbiausia, kad valgant norėtųsi iškart perpjauti dar vieną.
Kada juos valgyti, kad neprarastų savo gerumo
Geriausi beigeliai būna tą pačią dieną, šiek tiek pravėsę po kepimo. Jei juos pjausite vos ištrauktus iš orkaitės, vidus gali atrodyti drėgnas ir lipnus, nes dar nėra spėjęs sutvirtėti. Pakanka palaukti 15–20 minučių, nors tai dažnai yra sunkiausia viso recepto dalis.
Pusryčiams juos galima perpjauti ir apskrudinti keptuvėje ar skrudintuve, tepti sviestu, varške, humusu ar kreminiu sūriu. Sotesniems pietums tinka įdėti kiaušinį, keptos vištienos, daržovių, sūdytos žuvies. O paprastas šiltas beigelis su sviestu ir puodeliu arbatos kartais tampa tuo maistu, kurio labiausiai norisi po ilgos, vėsios dienos.
Jeigu dalį norite pasilikti, visiškai atvėsusius beigelius geriausia perpjauti ir užšaldyti. Vėliau juos galima dėti tiesiai į skrudintuvą arba trumpai pašildyti orkaitėje. Laikomi vien maišelyje kambario temperatūroje jie kitą rytą jau bus tvirtesni, bet kelių minučių šiluma grąžins didelę dalį jų minkštumo.
Beigelių sėkmė slypi ne tobuloje skylėje ir ne brangiuose ingredientuose. Ji slypi tame trumpame sustojime tarp tešlos ir orkaitės, kai žiedas kelioms akimirkoms panardinamas į verdantį vandenį. Būtent jis paprastą naminę bandelę paverčia traškiu išorėje, puriu viduje ir taip greitai nuo stalo dingstančiu beigeliu.
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.