Kaip pasigaminti žolelių medaus: trys aromatingi receptai miegui, arbatai ir šaltajam sezonui

Kai namuose atsiranda stiklainis gero medaus, atrodo, kad daugiau nieko ir nereikia: šaukštelis į arbatą, truputis ant varškės, blynų ar skrudintos duonos – ir jau jaukiau. Tačiau medų galima paversti dar įdomesniu. Užtenka į jį įdėti tinkamų žolelių, prieskonių ar džiovintų žiedų, ir po kelių savaičių paprastas medus tampa kvapniu pagardu, kurį žiemą norėsis traukti iš spintelės vėl ir vėl.

Žolelių medus nėra vaistas ir nereikėtų jo pristatyti kaip stebuklingos priemonės nuo nemigos ar peršalimo. Bet kaip jaukus priedas prie vakaro arbatos, šaltojo sezono gėrimų ar desertų jis tikrai gali praversti. Ramunėlės, mėta, čiobreliai, imbieras, cinamonas ar apelsino žievelės suteikia medui aromato, o kartu leidžia susikurti tokį skonį, kokio parduotuvėje dažnai nerasite.

Svarbiausia taisyklė – medaus nevirinti

Didžiausia klaida gaminant žolelių medų yra per stiprus kaitinimas. Medus nemėgsta aukštos temperatūros, todėl jo nereikėtų virinti ar laikyti ant stiprios ugnies. Jei norisi greitesnio paruošimo būdo, medų galima tik švelniai pašildyti, kad jis suskystėtų ir lengviau perimtų prieskonių aromatą. Vos tik jis tampa šiltas ir skystesnis, ugnį reikia išjungti.

Kitas svarbus dalykas – žolelės turi būti švarios ir sausos. Jei į medų dėsite šlapias šviežias žoleles, stiklainyje gali atsirasti per daug drėgmės. Tai blogina laikymą ir gali paskatinti rūgimą. Todėl saugiausia naudoti džiovintas žoleles arba šviežias labai gerai nuplauti, nusausinti ir palikti, kol ant jų nebeliks drėgmės.

Stiklainis taip pat turi būti švarus. Geriausia naudoti sausą, išplautą ir sterilizuotą indą su sandariu dangteliu. Tai nėra sudėtinga, bet labai svarbu, jei norite, kad medus stovėtų ilgiau ir nepradėtų gesti.

Lėtas būdas stiklainyje: aromatas atsiskleidžia per kelias savaites

Paprasčiausias būdas – sudėti žoleles į stiklainį, užpilti medumi ir palikti šiltesnėje vietoje 2–3 savaitėms. Per tą laiką medus pamažu perima žolelių kvapą ir skonį. Stiklainį verta kasdien arba bent kas kelias dienas apversti, kad žolelės geriau pasiskirstytų.

Jeigu naudojate džiovintas žoleles, jos iš pradžių gali kilti į viršų. Tai normalu. Galima jas švelniai įmaišyti švariu šaukštu arba medine mentele. Svarbiausia nekišti į stiklainį nešvarių įrankių ir nelaikyti jo atidaryto.

Po kelių savaičių medų galima perkošti per smulkų sietelį. Jei medus labai tirštas, prieš košiant stiklainį kelioms minutėms įstatykite į dubenį su šiltu vandeniu. Jis taps skystesnis ir lengviau nubėgs nuo žolelių.

Vakaro medus su ramunėlėmis, mėtomis ir levandomis

Šis derinys labiausiai tinka vakarui, kai norisi šilto gėrimo ir ramesnės nuotaikos. Jis ypač skanus su nestipria arbata arba šiltu vandeniu su citrina. Ramunėlės suteikia švelnų gėlių skonį, mėta – gaivos, o levanda – ryškesnį, šiek tiek prabangų aromatą.

Į nedidelį 250 ml stiklainį dėkite 2 šaukštus džiovintų ramunėlių žiedų, 1 šaukštą džiovintų mėtų ir pusę šaukšto džiovintų levandų pumpurų. Levandos nereikėtų padauginti, nes jos skonis greitai tampa per stiprus ir gali priminti muilą. Viską užpilkite skystu medumi, palikdami šiek tiek vietos iki stiklainio viršaus, išmaišykite ir uždarykite.

Laikykite 2–3 savaites, kartais apversdami stiklainį. Vėliau perkoškite ir supilkite į švarų indą. Toks medus tinka vakarui, bet svarbu nepamiršti: jei turite alergijų, vartojate vaistus, laukiatės ar žolelėms esate jautrūs, su tokiais mišiniais geriau elgtis atsargiai.

Šaltojo sezono medus su imbieru, citrina ir čiobreliais

Tai vienas praktiškiausių derinių rudeniui ir žiemai. Jis tinka arbatai, šiltam vandeniui, o nedidelį kiekį galima dėti ir į padažus ar marinatus. Imbieras suteikia aštrumo, citrinos žievelė – gaivumo, o čiobreliai – žolelių aromato, kuris labai dera su medumi.

Į 250 ml stiklainį dėkite 1–2 šaukštelius džiovintų čiobrelių, kelias plonas gerai nuplautos citrinos žievelės juosteles ir kelis plonus imbiero griežinėlius. Jei norite saugesnio laikymo, imbierą ir citrinos žievelę galima prieš tai lengvai apdžiovinti arba naudoti džiovintą citrinos žievelę. Užpilkite medumi, išmaišykite ir palaikykite 2 savaites.

Jei norite greitesnio varianto, šį medų galima ruošti švelniai pašildant. Sudėkite ingredientus į nedidelį puodą, užpilkite medumi ir ant labai silpnos ugnies šildykite kelias minutes, tik kol medus suskystės ir pradės skleisti aromatą. Neužvirinkite. Išjunkite ugnį, palikite pastovėti apie valandą, tada perkoškite.

Prieskoninis medus arbatai su cinamonu, gvazdikėliais ir apelsinu

Šis medus labiausiai primena žiemos vakarus. Jis tinka juodajai arbatai, vaisinei arbatai, karštam vandeniui su citrina, obuolių desertams, keptiems obuoliams ar net blynams. Kvapas labai šventiškas, todėl tokį stiklainį galima pasigaminti iš anksto prieš Kalėdų laikotarpį.

Į 250 ml medaus dėkite 1 nedidelę cinamono lazdelę, 3–4 gvazdikėlius, 1 kardamono ankštį ir 1 šaukštelį džiovintos apelsino žievelės. Šiam receptui geriausiai tinka švelnaus šildymo būdas, nes kieti prieskoniai aromatą į medų atiduoda lėčiau nei lapeliai ar žiedai.

Medų su prieskoniais šildykite ant labai silpnos ugnies, nuolat stebėdami, kad jis neužvirtų. Kai medus taps skystesnis ir kvapnus, nukelkite nuo ugnies, palikite atvėsti, tada dar kartą trumpai pašildykite. Po to perkoškite į švarų stiklainį. Jei norite stipresnio skonio, prieskonius galima palikti meduje kelioms dienoms, bet gvazdikėlių geriau nepadauginti – jie greitai tampa dominuojantys.

Kaip naudoti žolelių medų?

Paprasčiausias būdas – dėti po šaukštelį į arbatą, bet ne į verdantį vandenį. Geriau palaukti, kol gėrimas šiek tiek pravės. Taip medus išlaikys geresnį skonį ir aromatą. Jį galima naudoti ir ant košės, graikiško jogurto, varškės, blynų, keptų obuolių ar šviežių vaisių.

Žolelių medus taip pat tinka virtuvei. Čiobrelių ar imbiero medų galima įmaišyti į marinatą vištienai, morkoms ar moliūgui. Prieskoninis medus tinka desertams, o mėtų ar ramunėlių medus – švelnesniems gėrimams.

Svarbu tik nepamiršti saiko. Medus vis tiek yra saldus produktas, todėl jo nereikia valgyti šaukštais vien todėl, kad jame yra žolelių. Geriausia jį naudoti kaip aromatingą priedą, o ne kaip kasdienį „gydymą“.

Kam reikėtų būti atsargesniems?

Medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems jis dažniausiai tinka, jei nėra alergijos, bet žolelių mišiniai gali tikti ne visiems. Atsargiau reikėtų elgtis nėščiosioms, žindančioms moterims, žmonėms, kurie vartoja vaistus, turi stiprių alergijų ar lėtinių ligų.

Jei abejojate dėl konkrečios žolelės, geriau pradėti nuo labai mažo kiekio arba jos visai atsisakyti. Namų receptai turi būti malonūs ir saugūs, o ne kelti papildomą riziką.

Žolelių medus gražiausias tuo, kad jį galima susikurti pagal save. Vienam patiks ramunėlių ir mėtų švelnumas, kitam – imbiero aštrumas, trečiam – cinamono ir apelsino kvapas. O žiemą toks stiklainis virtuvėje tikrai praverčia: užtenka šaukštelio į šiltą arbatą, ir paprastas vakaras tampa šiek tiek jaukesnis.