72-ejų Vytautas nuomojo pirtį po 30 eurų ir vasarą surinkdavo daugiau nei pensijos. Viskas pasikeitė po skundo VMI

Vasarą savo pirtį nuomodavau po 30 eurų už vakarą, o geresnį mėnesį surinkdavau daugiau, nei gaunu pensijos. Man tie pinigai buvo svarbūs, nors iš jų dar reikėdavo atimti pirties išlaidas. Kai apie nuomą buvo parašytas skundas VMI ir teko aiškintis pajamas, skelbimą nuėmiau. Pirtis tebestovi, tik svetimų žmonių joje dabar nebepriimu.

Vis dar nežinau, kas parašė skundą. Buvo minčių spėlioti, prisiminti, su kuo kalbėjau, kas klausė apie nuomą, kam galėjo nepatikti. Bet nuo tokių minčių tik darėsi sunkiau. Nenoriu pradėti įtarinėti kiekvieno pažįstamo žmogaus. Man ir taip užteko to, kas nutiko.

Pirtį turėjau seniai. Ji buvo vieta šeimai, susitikimams, vakarams, kai niekur nereikia skubėti. Vėliau pradėjau ją retkarčiais išnuomoti. Atrodė, kad turiu galimybę prisidurti ir dar pakankamai jėgų viskuo pasirūpinti.

Trisdešimt eurų reikėjo užsidirbti dar prieš atvažiuojant žmonėms

Kaina buvo paprasta – 30 eurų už vakarą. Neprašiau didelių pinigų, nes ir nesiūliau prabangos. Žmonės atvažiuodavo pasikaitinti, nusiprausti, ramiai praleisti laiką. Man buvo svarbu, kad po jų liktų tvarkinga, o jie norėtų sugrįžti. Geriausiai jausdavausi, kai užsukdavo jau pažįstami veidai: žinodavau, ko tikėtis, nereikėdavo visko aiškinti iš pradžių.

Tačiau pats vakaras prasidėdavo gerokai anksčiau nei svečių atvykimas. Reikėdavo pasirūpinti malkomis, pakurti, patikrinti, ar viskas paruošta. Po žmonių vėl laukdavo valymas ir tvarkymas. Kai kalbėdavau apie surinktus pinigus, kartais ir pats pamiršdavau, kiek į juos įdėta darbo. Tie 30 eurų neatsirasdavo vien už tai, kad kažkam atrakinau duris ir nuėjau ilsėtis.

Vasarą, kai vakarų būdavo daugiau, pajamos mane tikrai pradžiugindavo. Iš pensijos gyveni gana aiškiai: žinai, kiek ateis, ir bandai į tą sumą sutalpinti savo mėnesį. Pirties pinigai suteikdavo daugiau laisvės. Galėdavau ramiau pasirūpinti tuo, ką anksčiau vis atidėdavau, palikti šiokią tokią atsargą. Malonu buvo ir pačiam jausti, kad dar galiu uždirbti savo darbu.

Sakydamas, kad surinkdavau daugiau nei pensijos, turiu pridėti: tai buvo gautos pajamos. Pirtis turėjo savo išlaidų. Malkos, vanduo, priežiūra, nusidėvintys daiktai – viskuo reikėjo pasirūpinti. Šiandien šiuos dalykus atskiriu aiškiau. Tuomet labiausiai matydavau, kad po įprastų mėnesio išlaidų dar lieka papildomų pinigų, ir dėl to buvau patenkintas.

Skundą pirmiausia priėmiau labai asmeniškai

Kai sužinojau, kad dėl pirties nuomos parašytas skundas VMI, pirmas jausmas buvo nuoskauda. Galvojau apie žmones, kurie čia buvo atvažiavę, apie paprastus pokalbius kieme. Sunku buvo sutalpinti vienoje galvoje tuos ramius vakarus ir žinią, kad dabar dėl jų reikės aiškintis. Pradėjau prisiminti net nereikšmingas detales, ieškoti jose kokios nors prasmės.

Vėliau reikėjo nuo tų minčių pereiti prie konkrečių dalykų. Kiek vakarų pirtis buvo nuomota, kiek pinigų gavau, ką galiu parodyti ir paaiškinti. Savo užrašus buvau pasilikęs dėl paprastos tvarkos: kad nesupainiočiau susitarimų ir prisiminčiau, kas kada atvažiuoja. Dabar juos teko peržiūrėti jau visai kitu tikslu. Nuo to vakarai, kuriuos prisiminiau kaip paprastą kasdienybę, pasidarė tarsi atskaitomybė.

Paprašiau dukros padėti susigaudyti informacijoje ir susidėlioti turimus duomenis. Man buvo nejauku. Esu įpratęs savo reikalais pasirūpinti pats, o čia staiga pajutau, kad nebeužtenka mano supratimo, kaip viskas turėtų būti. Kartu pamačiau, kad vien pasakyti, jog už vakarą prašiau nedaug, nepakanka paaiškinti visai veiklai. Pajamas reikėjo vertinti tvarkingai, kad ir kokia maža atrodytų viena suma.

Nenoriu pasakoti, kad skundas savaime reiškė paskirtą baudą. Mano atveju prasidėjo aiškinimasis, ir būtent jis labiausiai pakeitė savijautą. Anksčiau galvodavau, kada pakurti ir ar žmonėms užteko šilumos. Dabar prie kiekvieno galimo užsakymo prisidėjo įtampa. Vis svarsčiau, ką dar turiu žinoti, ar viską suprantu, kokių klausimų gali kilti vėliau.

Pamažu nusiraminau tiek, kad galėjau pažvelgti ir į savo pusę. Mano amžius ar nedidelė vieno vakaro kaina savaime neatsako į klausimus apie gaunamas pajamas. Turėjau tuo pasidomėti anksčiau. Tačiau pripažinęs tai vis tiek jaučiau apmaudą. Norėjosi, kad kas nors būtų paprastai paklausęs, kaip vykdau nuomą, užuot leidus man apie problemą sužinoti tokiu būdu.

Skelbimą nuėmiau, o pirtį pasilikau šeimai

Po viso šito pradėjau svarstyti, ar noriu nuomą tęsti. Reikėjo įvertinti daugiau nei surenkamus pinigus: savo darbą, išlaidas, jėgas ir tai, kiek esu pasirengęs skirti dėmesio veiklos tvarkymui. Iki tol sprendimas atrodė paprastas – yra norinčių pasinaudoti pirtimi, aš galiu paruošti, susitariame dėl vakaro. Dabar jau supratau, kad man reikia aiškesnės tvarkos.

Galėjau toliau aiškintis sąlygas ir spręsti, kaip viską organizuoti ateityje. Tačiau tuo metu labiausiai norėjau sustoti. Nepriimti naujų susitarimų, ramiai pateikti turimą informaciją ir nebesukti galvos dėl kito savaitgalio. Taip ir padariau: skelbimą nuėmiau, o naujų pirties užsakymų nebepriėmiau. Apie sprendimą pasakiau tiems, kurie teiravosi.

Pirmomis laisvomis dienomis buvo neįprasta. Nebereikėjo skubėti pasiruošti svetimam vakarui, tačiau kartu pasijuto, kad nebebus ir tų pajamų. Būtų netiesa sakyti, kad dėl to visai nesigailiu. Papildomi pinigai man buvo reikalingi. Jie leisdavo jaustis tvirčiau ir suteikdavo malonų jausmą, kad dar galiu pats pagerinti savo kasdienybę, nelaukdamas vien pensijos.

Pirtį dabar kūrenu tada, kai susitariame su šeima. Galiu pasirinkti laiką pagal savo jėgas, neskubėti ir pats prisėsti. Atrodytų, viskas sugrįžo į ankstesnes vietas, bet požiūris jau kitas. Pamatęs, kaip lengvai papildomas užsiėmimas gali tapti rūpesčiu, nebenoriu priimti sprendimo vien pagal tai, kiek pavyktų surinkti per mėnesį.

Su VMI susijusius klausimus sprendžiu pateikdamas turimą informaciją. Nenoriu išgalvoti galutinio sprendimo ar sakyti, kad viskas užbaigta, kol pats negaliu to aiškiai pasakyti. Tačiau dėl nuomos mano sprendimas jau priimtas: jos neatnaujinau. Pirties nepardaviau ir neuždariau, tik iš skelbimų ji dingo. Už vakarą joje nebeimu 30 eurų, o papildomų vasaros pajamų savo biudžete kol kas nebeskaičiuoju.