Mama parsinešė „žvynabudes“, sūnus nebeatsibudo: istorija, kuri turėtų sustabdyti kiekvieną grybautoją

Socialiniuose tinkluose plintantis pasakojimas apie galimą apsinuodijimą grybais sukrėtė daugelį. Moteris teigia, kad 77 metų mama po berželiais rado, kaip jai atrodė, žvynabudžių, parsinešė jas namo ir pagamino valgį sau bei sūnui. Netrukus abu sunegalavo, o sūnus, pasak komentaro autorės, ligoninėje paniro į komą ir nebeatsibudo.

Šios istorijos nepriklausomai patvirtinti negalime, tačiau pati jos esmė yra labai tikra: Lietuvoje žmonės kasmet apsinuodija grybais, o pavojingiausios situacijos dažnai prasideda ne nuo nežinomo grybo, o nuo frazės: „labai panašus į valgomą“.

„Atrodė kaip žvynabudės“

Pasakojime rašoma, kad senjorė grybus rado ne miške, o prie stadiono, po berželiais. Tai ir yra viena iš pavojingiausių grybavimo iliuzijų: jei grybas auga pažįstamoje, „nekaltoje“ vietoje, žmogus tarsi automatiškai ima juo labiau pasitikėti.

Tačiau nuodingam grybui visiškai nesvarbu, ar jis auga giliame miške, ar parke, ar prie tako. Dar pavojingiau tai, kad kai kurios rūšys gali būti panašios į valgomas, ypač žmogui, kuris grybus pažįsta tik „iš akies“.

Komentaruose po šia istorija žmonės diskutavo, kad žvynabudes nepatyręs grybautojas gali supainioti su panašiomis žvynabudėlėmis. Vienas komentatorius paminėjo smailiažvynę žvynabudėlę kaip itin pavojingą grybą. Vis dėlto svarbiausia čia ne konkretaus grybo pavadinimas, o pati taisyklė: iš nuotraukos ar prisiminimo grybų patikimai nustatyti negalima.

Kodėl apsinuodijimas grybais toks klastingas?

Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jei grybas nuodingas, bloga pasidarys iškart. Deja, būtent pavojingiausi apsinuodijimai gali prasidėti vėliau, kai žmogus jau būna nurimęs.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba primena, kad Lietuvoje žinoma apie 400 rūšių grybų, iš jų apie 40 yra nuodingi. Apsinuodijus nuodingais grybais simptomai gali pasireikšti po 6-48 valandų: pykinimu, vėmimu, vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, mieguistumu, sąmonės sutrikimais ar traukuliais. VVKT taip pat nurodo, kad kasmet suteikiama apie 130-140 konsultacijų telefonu įtariant apsinuodijimą grybais.

Būtent todėl pavojinga laukti, kol „praeis savaime“. Jei po grybų atsirado stiprus pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas ar sąmonės sutrikimas, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą arba vykti į ligoninę.

Didžiausia klaida: pasitikėti drąsa

Grybavimas Lietuvoje dažnai perduodamas iš kartos į kartą. Vieni sako: „aš visą gyvenimą renku“, kiti pasitiki kaimyno patarimu, treti lygina su nuotraukomis internete. Tačiau grybai nėra ta sritis, kurioje verta bandyti savo sėkmę.

Jei bent truputį abejojate, grybas turi likti ten, kur augo. Ne keptuvėje, ne šaldiklyje, ne stiklainyje.

Ypač pavojinga rinkti jaunus, neišsivysčiusius grybus, nes jų požymiai gali būti neaiškūs. Taip pat nereikėtų pasitikėti telefonu darytomis nuotraukomis ar komentarais socialiniuose tinkluose. Net patyrę grybautojai kartais nesutaria, o klaidos kaina gali būti gyvybė.

Smailiažvynė žvynabudėlė

Ką daryti įtarus apsinuodijimą?

Jei po grybų valgymo žmogui pasidarė bloga, svarbiausia nedelsti. Reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą telefonu 112. Taip pat galima skambinti į VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių telefonu 8 5 236 20 52, specialistai konsultuoja visą parą.

Jeigu įmanoma, verta išsaugoti grybų likučius, patiekalo likučius ar bent jau informaciją, kur grybai buvo rinkti. Tai gali padėti medikams greičiau suprasti, su kokiu apsinuodijimu susidurta.

Ši istorija skaudi ne todėl, kad kažkas „nemokėjo grybauti“. Ji skaudi todėl, kad labai lengva atpažinti save: dar vienas grybas į krepšį, dar vienas „atrodo kaip tas“, dar vienas „nieko nebus“. O kartais užtenka vieno tokio sprendimo.

Grybų sezonas turi džiuginti, o ne baigtis ligoninės palatoje. Tad svarbiausia taisyklė išlieka paprasta: nepažįsti šimtu procentų – neliesk.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!