Pilnas grybų krepšys dar negarantuoja gero vakaro: trys klaidos dažniausiai baigiasi pykinimu ir skubia pagalba

Miške rastas pirmasis baravykas dažnai sukelia daugiau džiaugsmo nei pilnas krepšys parduotuvėje. Liepos pabaigoje ir rugpjūtį Lietuvos miškuose jau galima aptikti voveraičių, ūmėdžių, raudonviršių, lepšių bei kitų valgomų grybų, todėl į miškus patraukia ne tik patyrę grybautojai, bet ir žmonės, kuriems tai tėra retkarčiais pasitaikanti vasaros pramoga.

Didžiausias pavojus prasideda ne tada, kai krepšys tuščias, o kai norisi namo parsinešti kiekvieną bent kiek pažįstamą grybą. Nuodingą rūšį galima supainioti su valgomąja, tačiau nemalonių simptomų kartais sukelia ir tikrai valgomi grybai – jei jie seni, netinkamai laikyti, prastai paruošti arba jų suvalgoma per daug.

Vaistininkė Virgilija Bečelytė išskiria tris dažnas klaidas: žmonės neįvertina, kad grybai sunkiai virškinami, nepakankamai kruopščiai juos atrenka ir apdoroja, o prie stalo pamiršta saiką. Pasekmės gali prasidėti nuo sunkumo skrandyje ir pilvo pūtimo, tačiau pykinimo ar vėmimo nereikėtų automatiškai nurašyti vien persivalgymui – apsinuodijimo grybais simptomai kartais pasirodo tik po daugelio valandų.

Net valgomi grybai nėra lengvas maistas

Grybuose yra daug vandens, skaidulų, baltymų, B grupės vitaminų ir įvairių mineralinių medžiagų. Tačiau jų ląstelių sienelėse esantis chitinas žmogaus virškinimo sistemai nėra lengvai suskaidomas. Dėl to didelė grybų porcija gali ilgai užsibūti skrandyje ir sukelti pilnumo, tempimo ar sunkumo jausmą.

Virškinimą dar labiau apsunkina tai, su kuo grybai patiekiami. Kepti grybai su gausiu kiekiu sviesto, grietinės padažu, spirgučiais ar majonezu tampa gerokai sunkesniu patiekalu nei nedidelė porcija troškintų grybų su daržovėmis. Jei šalia dar vartojamas alkoholis, žmogui gali būti sunku suprasti, ar pykinimą sukėlė persivalgymas, ar prasidedantis apsinuodijimas.

Pirmą kartą ragaujant konkrečios rūšies grybus nereikėtų prisidėti pilnos lėkštės. Saugesnė nedidelė porcija, ypač jei žmogus turi jautresnį skrandį, kepenų, inkstų ar virškinimo sistemos sutrikimų. Grybų patiekalai taip pat nėra tinkamiausias pasirinkimas mažiems vaikams ir silpnesnės sveikatos vyresniems žmonėms. VVKT mažesniems nei septynerių metų vaikams bei senyviems žmonėms grybų apskritai valgyti nerekomenduoja.

Svarbu ir kada valgoma. Didelė keptų grybų porcija vėlai vakare gali sutrikdyti miegą, sukelti rėmenį ar sunkumo jausmą net visiškai sveikam žmogui. Grybai neturėtų tapti pagrindiniu viso vakaro patiekalu vien todėl, kad tą dieną jų pavyko daug prisirinkti.

Pavojingiausias grybas yra tas, dėl kurio kyla bent menkiausia abejonė

Nuotrauka telefone, spalvos palyginimas internete ar grybų atpažinimo programėlė negali suteikti tokio patikimumo, kokį turi ilgametė patirtis. Tos pačios rūšies grybas gali atrodyti skirtingai priklausomai nuo amžiaus, drėgmės, augimo vietos ir net apšvietimo. Jauni nuodingi grybai kartais dar neturi visų aiškiai matomų požymių.

Todėl į krepšį reikėtų dėti tik tuos grybus, kuriuos žmogus tikrai pažįsta. Abejotino radinio nereikia parsinešti „pasitikrinti namuose“ kartu su valgomais grybais – jis gali sutrupėti ir susimaišyti su kitais. Patyręs grybautojas taip pat nėra neklystantis, todėl vien kaimyno ar socialinių tinklų grupės patvirtinimo nepakanka.

Verta atsisakyti ir senų, ištižusių, stipriai sukirmijusių ar pradėjusių gesti grybų. Faktas, kad rūšis valgoma, dar nereiškia, kad kiekvienas jos egzempliorius tinkamas pietums. Ilgai šiltai laikomuose grybuose gali daugintis mikroorganizmai, o sugedęs valgomas grybas taip pat gali sukelti rimtų virškinimo sutrikimų. VVKT rekomenduoja rinkti tik gerai pažįstamus, šviežius grybus ir neimti senų ar laiku neapdorotų egzempliorių.

Grybus geriau rinkti į orui laidų krepšį, o ne užrištą plastikinį maišelį, kuriame jie greitai sušunta ir susispaudžia. Grįžus jų nereikėtų palikti iki kitos dienos automobilio bagažinėje, balkone ar šiltoje virtuvėje. Kuo greičiau grybai atrenkami ir paruošiami, tuo mažesnė tikimybė, kad geri radiniai taps nebetinkami valgyti.

Grybai miške

Ilgas mirkymas nepakeičia tinkamo paruošimo

Prieš gaminant grybus reikia dar kartą kruopščiai perrinkti. Pašalinamos žemės, spygliai, pažeistos vietos, apžiūrimos kepurėlės ir kotai. Jei grybas atrodo neįprastai, pradėjo skleisti nemalonų kvapą, yra apipelijęs ar pernelyg suglebęs, jį saugiau išmesti.

Nėra būtina visų grybų kelis kartus ilgai mirkyti sūriame vandenyje. Taip galima išplauti dalį smulkių vabzdžių, tačiau mirkymas nepadaro nuodingo grybo valgomo ir nepakeičia terminio paruošimo. Kai kurie grybai nuo ilgo laikymo vandenyje prisigeria drėgmės, praranda tekstūrą ir kepami pradeda troškintis savo sultyse.

Skirtingoms grybų rūšims gali reikėti nevienodo paruošimo, todėl nepažįstamo grybo negalima laikyti saugiu vien todėl, kad jis buvo ilgai virtas. Nuodingosios musmirės nuo virimo, kepimo ar džiovinimo saugios netampa. Yra ir sąlygiškai valgomų grybų, kuriems taikomos konkrečios paruošimo taisyklės, todėl jų neturėtų rinkti žmogus, kuris tų taisyklių tiksliai nežino.

Paruoštą grybų patiekalą geriausia suvalgyti tą pačią dieną, o likučius nedelsiant atvėsinti ir laikyti šaldytuve. Ypač atsargiai reikia elgtis su namuose konservuojamais grybais. Žemėtais kotais į stiklainį gali patekti botulizmo bakterijų, o be deguonies laikomame produkte susidaro palankios sąlygos toksinui susidaryti. Išsipūtusio dangtelio, pakitusios spalvos ar įtartino kvapo konservų ragauti negalima – net mažo kąsnio „patikrinimui“.

Grybai pintinėje

Prasidėjus simptomams nereikėtų gydytis vien anglimi ar arbata

Sunkumas skrandyje po didelės gerai pažįstamų grybų porcijos gali būti paprasto persivalgymo pasekmė. Tokiu atveju verta nebevalgyti, gurkšnoti vandens ir stebėti savijautą. Tačiau prasidėjus pykinimui, vėmimui, stipriam pilvo skausmui, vandeningam viduriavimui, svaiguliui, mieguistumui ar kitiems neįprastiems simptomams saugiau manyti, kad galimas apsinuodijimas.

Ypač pavojinga, kai žmogus iš pradžių jaučiasi gerai, o negalavimai prasideda po šešių ar daugiau valandų. Kai kurių pavojingiausių grybų toksinai kepenis ir kitus organus gali pradėti žaloti dar iki ryškių simptomų. VVKT pabrėžia, kad kiekvieną įtariamą apsinuodijimą grybais būtina vertinti rimtai ir kuo greičiau kreiptis medicininės pagalbos.

Tokiu atveju nereikėtų savarankiškai rinktis didelių aktyvintosios anglies, virškinimo fermentų ar kitų preparatų dozių. Aktyvintoji anglis tinka ne visoms medžiagoms ir ne visais atvejais, o netinkamai vartojama gali apsunkinti situaciją. Ją saugu duoti tik tada, kai taip rekomenduoja medikas ar apsinuodijimų specialistas.

Jei žmogus praranda sąmonę, jam sunku kvėpuoti, prasideda traukuliai ar būklė sparčiai blogėja, reikia nedelsiant skambinti 112. Apsinuodijimų klausimais visą parą konsultuoja ir VVKT specialistai telefonu +370 5 236 2052. Skambinant verta pasakyti, kokie grybai buvo valgyti, kada tai įvyko, po kiek laiko prasidėjo simptomai ir kiek žmonių valgė tą patį patiekalą.

Jeigu liko neparuoštų grybų ar patiekalo, jų nereikėtų išmesti – jie gali padėti specialistams nustatyti apsinuodijimo priežastį. Svarbiausia nelaukti, kol simptomai „praeis savaime“, ir nebandyti jų užmaskuoti vaistais. Grybų sezonas gali padovanoti puikių patiekalų, tačiau miško laimikio vertė prasideda ne nuo pilno krepšio, o nuo gebėjimo dalį jo drąsiai palikti miške.