Visą dieną laukiau kurjerio namuose. Vakare gavau pranešimą, kad manęs nerado – mano telefonas nė karto nesuskambėjo

18.47 val. gavau žinutę, kad siuntos pristatyti nepavyko, nes gavėjo nebuvo namuose. Tuo metu sėdėjau svetainėje, už kelių metrų nuo lauko durų, o telefonas gulėjo ant stalo. Namuose praleidau visą dieną – kurjerio laukiau nuo aštuntos ryto.

Perskaičiau pranešimą dar kartą, tada atsidariau skambučių istoriją. Nebuvo nei praleisto skambučio, nei žinutės su prašymu perskambinti.

Priėjau prie durų. Koridoriuje buvo tylu, prie namo jokio mikroautobuso nemačiau. Paskui paspaudžiau savo durų skambutį – veikė.

Dėl pristatymo buvau pasiėmęs laisvą dieną

Laukiau darbo kėdės. Didelė dėžė, todėl pirkdamas pasirinkau pristatymą į namus. Nenorėjau paskui sukti galvos, kaip ją parsivežti iš atsiėmimo vietos.

Iš anksto gavau platų pristatymo laiką – nuo ryto iki vakaro. Darbe susitariau dėl laisvos dienos ir nusprendžiau tuo pačiu susitvarkyti kelis buitinius reikalus.

Ryte telefoną pasikroviau. Patikrinau, ar užsakyme nurodytas teisingas numeris, butas, laiptinės kodas. Viskas sutapo.

Iki pietų laukiau ramiai. Vėliau pradėjau vis dažniau žiūrėti pro langą. Kai kieme sustodavo didesnis automobilis, pakildavau nuo sofos.

Į parduotuvę nėjau. Šiukšlių irgi neišnešiau, nors tam būtų užtekę kelių minučių. Žinau, kaip būna: išeisi trumpam ir kaip tik tada paskambins.

Apie ketvirtą parašiau žmonai, kad kurjerio vis dar nėra.

„Gal jo maršrute paskutinis“, – atrašė ji.

Skambučio laukiau, o gavau paaiškinimą, kad nelaukiau

Pamatęs vakarinį pranešimą iškart paskambinau klientų aptarnavimo numeriu. Išklausiau automatinį meniu, tada muziką. Atsiliepusiai darbuotojai padiktavau siuntos numerį.

Ji patikrino informaciją.

– Matau, kad buvo bandyta pristatyti. Gavėjo nebuvo.

– Aš buvau namuose.

– Sistemoje pažymėta, kad pristatymas nepavyko.

– Taip, tą patį matau ir aš. Bet niekas neskambino ir prie durų neatėjo.

Kelias sekundes ji tylėjo. Paskui paklausė, ar telefone nurodytas numeris teisingas. Perskaičiau jį garsiai. Buvo mano.

Dar paklausė, ar negalėjo būti išjungtas garsas.

Pažiūrėjau į telefoną, iš kurio tuo metu kalbėjau. Prieš pusvalandį juo skambino žmona.

– Negalėjo. Gal galite pasakyti, kelintą tiksliai kurjeris buvo prie mano namo?

Darbuotoja atsakė tokios informacijos nematanti. Pažadėjo užregistruoti užklausą.

Kitą rytą man pasiūlė siuntą pasiimti pačiam

Iki tol vis dar tikėjausi, kad įvyko paprasta klaida. Gal pažymėjo ne tą užsakymą, gal nepravažiavo, gal susimaišė namų numeriai.

Ryte gavau pasiūlymą atsiimti siuntą iš pristatymo bendrovės padalinio. Jis buvo kitoje miesto pusėje.

Paskambinau dar kartą.

– Aš mokėjau už pristatymą į namus. Be to, dėžė didelė.

– Galime organizuoti pakartotinį pristatymą.

Paklausiau, kada. Atsakė, kad artimiausią galimą dieną, o tikslesnis laikas paaiškės vėliau.

Man vėl reikėjo spręsti, kas sėdės namuose. Žmona tą savaitę negalėjo keisti darbo grafiko. Aš antrai laisvai dienai neturėjau jokio noro prašytis.

– O kas bus, jeigu vėl parašysite, kad manęs nėra? – paklausiau.

Darbuotoja pasakė suprantanti mano nepasitenkinimą. Daugiau patikimumo tame pažade neišgirdau.

Parašiau pardavėjui, užuot trečią kartą pasakojęs tą patį telefonu

Viename laiške sudėjau užsakymo numerį, numatytą pristatymo dieną ir gautą pranešimą. Aiškiai parašiau, kad visą laiką buvau namuose, su manimi niekas nesusisiekė, o pasiimti tokios siuntos pats negaliu.

Pridėjau, kad noriu pristatymo į namus, kurį pasirinkau pirkdamas. Paprašiau konkretaus suderinimo, nes dar vienos visos dienos laukimui skirti negaliu.

Pardavėjas atsakė po kelių valandų. Pažadėjo susisiekti su vežėju. Kitą dieną paskambino pristatymo bendrovės darbuotojas ir suderino trumpesnį laiką.

Šįkart namuose galėjo pabūti mano tėtis.

Prieš atvažiuodamas kurjeris paskambino. Tėtis atsiliepė, atidarė duris, priėmė dėžę. Viskas užtruko kelias minutes.

Kai pranešė, kad siunta jau viduje, pirmiausia pajutau palengvėjimą. Paskui vėl prisiminiau ankstesnę dieną, kai taip pat niekur nebuvau išėjęs.

Kodėl pirmą kartą „manęs nerado“, taip ir nesužinojau

Vėliau gavau atsakymą, kuriame atsiprašyta už nepatogumus. Konkretaus paaiškinimo, kodėl užfiksuotas nesėkmingas bandymas, nebuvo.

Nežinau, ar kurjeris suklydo, nespėjo, ar įvyko kita problema. Pats jo tą dieną nemačiau, todėl negaliu papasakoti, ką jis darė. Galiu pasakyti tik tai, ką žinau: buvau namuose, durų skambutis veikė, mano numeris buvo teisingas.

Dabar laukdamas siuntos išsisaugau pranešimus ir patikrinu kontaktinius duomenis. Kilus problemai rašau trumpai ir konkrečiai, ko prašau, kad nereikėtų kiekvienam naujai atsiliepusiam žmogui pradėti istorijos nuo ryto.

Bet tą prarastą dieną teko tiesiog nuryti. Kėdę surinkau, pakuotę išnešiau, užsakymą užbaigėme. Kurjerių sistemoje liko pristatymo istorija, kurioje pirmą kartą manęs „nebuvo“.

Jeigu žmogus turi būti namuose visą nurodytą dieną, ar per daug tikėtis, kad prieš pažymėdamas „gavėjo neradome“ kurjeris bent pabandys su juo susisiekti?