Už baldus sumokėjau 1 240 eurų, o už jų broką man pasiūlė 186: „Juk naudotis galima“

Kai už naujus baldus sumoki 1 240 eurų, tikiesi bent vieno dalyko – kad jie atvažiuos sveiki. Aš nesitikėjau prabangos. Norėjau paprastos spintos ir komodos, kurios nereikėtų taisyti dar prieš pirmą kartą įdedant drabužius. Tačiau po pristatymo teko ne dėlioti lentynas, o fotografuoti pažeidimus. Parduotuvės atsakymas nustebino dar labiau: vietoj mano prašyto grąžinimo pasiūlė 15 procentų nuolaidą.

Baldus rinkomės beveik mėnesį. Miegamajame stovėjo sena spinta, kurios vienos durys užsidarydavo tik kilstelėjus apačią. Komodos stalčius jau buvome sutaisę du kartus, todėl nusprendėme šįkart nebeieškoti laikino varianto.

Internetinėje parduotuvėje radome derantį komplektą: spinta kainavo 780 eurų, komoda – 460. Pristatymas pagal tuo metu galiojusį pasiūlymą buvo nemokamas. Palyginome matmenis, išmatavome sieną, pasižiūrėjome atsiliepimus. Nuotraukose baldai atrodė tvarkingai, o kaina mums buvo tokia, dėl kurios prieš mokant dar kartą pasitari.

Dėžes atvežė, pinigus jau buvau sumokėjęs

Pristatymo rytą išnešėme paskutinius daiktus iš senos spintos. Buvau pasiėmęs laisvadienį, nes reikėjo priimti siuntą, o paskui planavau pradėti surinkimą. Drabužius sukrovėme ant lovos ir į kelis didelius maišus.

Baldai atvažiavo plokščiose dėžėse. Vienos kampas buvo įspaustas, bet ne tiek, kad iškart matytum sulaužytą detalę. Nufotografavau pakuotę dar prieš ją atidarydamas. Vairuotojas skubėjo, tad visų lentų po vieną jo akivaizdoje tikrinti nepradėjau.

Pirmiausia išpakavau komodos viršų. Vienas kampas buvo nuskeltas, matėsi šviesi plokštė po tamsia apdaila. Pagalvojau, kad gal tai vienintelė pažeista detalė ir parduotuvė tiesiog atsiųs kitą. Tačiau paskui radau įskilusią spintos šoninę plokštę ir keliose vietose nubrauktą durų kraštą.

Surinkimo instrukcija liko gulėti neatversta. Vietoj atsuktuvo paėmiau telefoną. Fotografavau bendrą vaizdą, pažeidimus iš arti, etiketes ant dėžių. Vis dar tikėjausi, kad užteks vieno laiško ir problemą išspręsime be ginčo.

Penkiolika procentų skambėjo gražiau, kol nepaskaičiavau

Tą pačią dieną parašiau parduotuvei. Nurodžiau užsakymo numerį, pridėjau nuotraukas ir paaiškinau, kad baldų nesurenku, nes dalis detalių pažeistos. Paprašiau priimti prekes atgal ir grąžinti sumokėtus pinigus. Po tokios pradžios nebenorėjau laukti, ar keičiant vieną lentą nepaaiškės dar kokia problema.

Pirmas atsakymas buvo mandagus: atsiprašo, perduos informaciją atsakingam skyriui. Antras jau turėjo konkretų pasiūlymą – pasilikti baldus ir gauti 15 procentų kompensaciją.

Perskaičiau laišką žmonai. Ji paklausė, kiek tai būtų eurais. Paskaičiavau telefone: 186 eurai. Vadinasi, už apdaužytą spintą ir komodą vis tiek būtume sumokėję 1 054 eurus.

Už tuos 186 eurus turėjau sutikti su nuskeltu kampu, nubrauktomis durimis ir įskilusia plokšte. Dar turėjau pats išsiaiškinti, ar pastarąją apskritai saugu montuoti. Apie tai parduotuvės pasiūlyme nebuvo parašyta.

Atsakiau, kad nuolaidos nepriimu. Tuomet gavau paaiškinimą, jog dalis pažeidimų esą kosmetiniai, o baldų funkcionalumui jie neturėtų trukdyti. Labiausiai užstrigo mintis, kad jais juk galima naudotis. Būtent – aš pirkau naujus baldus, o dabar turėjau įrodinėti, kodėl nenoriu iš karto jų maskuoti.

Namuose liko dėžės, o susirašinėjimas vis ilgėjo

Po kelių dienų pradėjau gailėtis ne tik pirkinio, bet ir to, kad seną spintą jau buvome atidavę. Drabužių maišai stovėjo prie lovos, koridoriuje reikėjo šonu apeiti dėžes. Kiekvieną rytą eidamas pro jas prisimindavau, kad dar laukiu atsakymo.

Parduotuvė paprašė papildomų nuotraukų. Nusiunčiau. Tada reikėjo patikslinti detalių numerius pagal instrukciją. Atsiverčiau ją, susiradau pažeistas dalis ir viską surašiau. Vėliau pasiūlė pasidomėti jų pakeitimu, tačiau konkretaus termino dar negalėjo nurodyti.

Žmona vieną vakarą pasakė, kad gal imkime tuos 186 eurus ir užbaikime. Supratau ją. Abu buvome pavargę nuo dėžių ir nuo to, kad norint apsivilkti megztinį reikėdavo raustis maiše. Bet pradėję kalbėti apie surinkimą vėl sustojome ties ta pačia įskilusia plokšte.

Tuomet parašiau vieną išsamų laišką. Sudėjau visą informaciją: kada užsakiau, kiek sumokėjau, kada gavau, ką radau išpakavęs ir kokius pasiūlymus jau buvau gavęs. Aiškiai pakartojau savo prašymą – organizuoti baldų atsiėmimą ir grąžinti pinigus. Paprašiau raštu nurodyti tolesnius veiksmus.

Pinigus atgavau, bet laisvadienio niekas negrąžino

Galiausiai gavau patvirtinimą, kad parduotuvė sutinka priimti baldus atgal. Suderinome atsiėmimą. Gerai, kad nebuvau išmetęs pakuočių: reikėjo saugiai sudėti ištrauktas detales, pritvirtinti apsaugas ir paruošti dėžes vežti.

Šįkart nufotografavau ir supakuotus baldus. Užsirašiau, kada juos išvežė. Kol sąskaitoje nepamačiau grįžusių 1 240 eurų, vis dar tikrinau paštą – atrodė, kad dar gali prireikti kokio nors patikslinimo.

Kitą komplektą išsirinkome vėliau. Nebeskubėjome, nors kelias savaites gyvenome be spintos. Prieš mokėdamas jau skaičiau ne tik apie plokštės storį ir stalčių bėgelius. Ieškojau, kaip pardavėjas sprendžia problemas, kai prekė atvažiuoja sugadinta.

Dabar man aišku, kodėl pradinis pasiūlymas taip supykdė. Penkiolikos procentų nuolaida būtų buvusi mano pasirinkimas, jeigu prieš pirkdamas būčiau matęs pažeidimus ir sutikęs su mažesne kaina. Tačiau apie broką sužinojau tik tada, kai pinigai jau buvo sumokėti, o senos spintos namuose nebeliko.

Ar būtumėte priėmę 186 eurų kompensaciją, ar taip pat reikalavę pasiimti baldus? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Atsiųskite savo istoriją el. paštu redakcija@kaipkada.lt