Telefono baterija pradėjo greitai sekti, o pats telefonas strigti: prieš pirkdama naują patikrinau kelis dalykus

Anksčiau telefoną įkraudavau vakare ir kitą dieną apie laidą beveik negalvodavau. Paskui pradėjau ieškoti įkroviklio jau po pietų, o vieną dieną parduotuvėje telefonas taip ilgai neatidarė nuolaidų kortelės, kad už manęs stovintis vyras pasiūlė praleisti kitą pirkėją. Tą vakarą jau žiūrėjau naujų telefonų kainas, nors savąjį buvau nusipirkusi vos prieš trejus metus.

Labiausiai erzino ne pati baterija. Su tuo dar būčiau susitaikiusi – darbe turiu laidą, automobilyje irgi galiu įkrauti. Tačiau telefonas pradėjo vėluoti visur: paspaudžiu fotoaparatą, o vaizdas atsiranda po kelių sekundžių, rašant žinutę raidės trumpam sustoja, paskui subyra visos iš karto.

Iš pradžių kaltinau ryšį. Vėliau – kažkokį atnaujinimą, nors negalėjau net pasakyti, kada jį buvau įdiegusi. Vyras pasiūlė pradėti nuo paprastesnio dalyko.

– O tu jį kada paskutinį kartą išjungei?

Bandžiau prisiminti. Ne tada, kai išsikrovė ir pats užgeso, o normaliai išjungiau arba paleidau iš naujo. Neprisiminiau.

Pirmiausia paleidau iš naujo, bet tuo viskas nesibaigė

Telefoną paleidau iš naujo ir kurį laiką jis veikė geriau. Žinutės atsidarinėjo greičiau, fotoaparatas nebeatrodė toks užsispyręs. Tačiau kitą dieną baterija vėl tirpo greičiau, negu man atrodė normalu.

Tada pirmą kartą rimčiau atsidariau baterijos nustatymus. Iki tol ten užeidavau tik įjungti energijos taupymo režimo, kai likdavo keli procentai ir dar reikėdavo grįžti namo.

Jeigu baterija pradėjo greitai sekti, verta pažiūrėti ne tik į likusius procentus, bet ir į tai, kurios programėlės ją naudoja. „Android“ telefone šios informacijos paprastai galima ieškoti nustatymų skiltyje „Baterija“ arba „Akumuliatorius“, o tikslūs pavadinimai priklauso nuo gamintojo. Svarbu įvertinti ir naudojimo aplinkybes: ilgai žiūrėti vaizdo įrašai ar naudota navigacija paaiškina didesnes sąnaudas, tačiau neįprastai ilgas retai atidaromos programėlės veikimas fone vertas dėmesio.

Mano sąraše aukštai buvo programėlė, kurią buvau atsisiuntusi vienam konkrečiam reikalui. Jau net nebenaudojau jos, bet ji vis dar siuntė pranešimus ir veikė fone. Pašalinau ją, o kartu peržiūrėjau kitas.

Nepradėjau trinti visko iš eilės. Banko, žinučių, darbo ir kitų reikalingų programėlių veikimo neribojau vien todėl, kad jos pateko į sąrašą. Tačiau radau kelis žaidimus, seniai nebeaktualią renginio programėlę ir dvi nuotraukų redagavimo programas, nors realiai naudojau tik vieną.

Buvau jas parsisiuntusi „gal prireiks“. Pasirodo, šis posakis telefone užima visai nemažai vietos.

Telefone gali slėptis 10–15 GB beveik nepastebimų failųNuotrauka: OpenAI

Iš 128 gigabaitų buvo likę mažiau nei keturi

Kai atsidariau saugyklos nustatymus, iš pradžių pagalvojau, kad kažką ne taip perskaičiau. Mano telefone buvo 128 GB vietos, o laisvos – mažiau nei keturi. Vien vaizdo įrašų turėjau tiek, kad galėjau surengti ilgą šeimos kino vakarą.

Ten buvo visko: keli vienodi vaiko pasirodymo įrašai, per susirašinėjimo programėles atsiųsti filmukai, kadaise atsisiųstos laidos, ekrano nuotraukos su jau pasibaigusiomis akcijomis. Ir dar keliolika beveik vienodų kadrų, kuriuos fotografuodama žadėjau paskui atsirinkti.

Beveik užpildyta saugykla gali prisidėti prie telefono strigimo. „Google“ nurodo, kad „Android“ įrenginiams gali kilti problemų, kai laisvos vietos lieka mažiau nei 10 procentų. Tai nėra universali gedimo riba, tačiau mano telefone laisvos vietos buvo gerokai mažiau.

Nuotraukų iš karto netryniau. Pirmiausia svarbiausias nukopijavau į kompiuterį ir patikrinau, ar failai tikrai atsidaro. Tik tada šalinau iš telefono tai, ko nereikėjo laikyti po ranka. Naudojant debesijos paslaugas taip pat verta suprasti, ar trinamas tik vietinis failas, ar nuotrauka bus pašalinta ir iš sinchronizuotos paskyros.

Per vakarą atlaisvinau apie 18 GB. Telefonas netapo nauju, tačiau persijungimas tarp programėlių tapo sklandesnis. Bent jau rašant žinutę nebereikėdavo laukti, kol jis mane pasivys.

Čia ir supratau, kad baterijos sekinimas ir strigimas gali turėti daugiau nei vieną priežastį. Atlaisvinta vieta padėjo veikimui, bet iš jos vienos nesitikėjau sutaisyti nusidėvėjusio akumuliatoriaus.

Pakeičiau kelis nustatymus, kurių kasdien net nepastebėdavau

Toliau peržiūrėjau ekraną. Jo ryškumas dažnai būdavo paliktas didelis net vakare kambaryje, o užsirakinimo laiką kadaise buvau pailginusi, nes gamindama maistą skaičiau receptą. Receptą seniai pamiršau, nustatymas liko.

Sumažinau ryškumą iki patogaus lygio ir sutrumpinau laiką, po kurio nenaudojamas ekranas užgęsta. Taip pat išjungiau nereikalingus reklaminius pranešimus. Telefonas rečiau sušvisdavo ant stalo, o man pačiai sumažėjo noro kas kelias minutes jį paimti.

Vietos nustatymo leidimus peržiūrėjau atskirai. Navigacijai vietos reikia, tačiau ne kiekvienai parduotuvės ar pramogų programėlei būtina ją žinoti nuolat. Kur tiko, pasirinkau leidimą naudoti vietą tik atidarius programėlę.

Visų funkcijų neišjungiau. Man reikalingi skambučiai, žinutės ir prisijungimų patvirtinimai, todėl nenorėjau telefono paversti daiktu, kuris puikiai laiko bateriją, nes beveik nieko nebedaro. Energijos taupymo režimą pasilikau dienoms, kai žinau, kad ilgai neturėsiu galimybės įkrauti.

Dar įdiegiau siūlomus sistemos ir programėlių atnaujinimus. Prieš tai buvau juos atidėliojusi, nes vis pritrūkdavo laiko arba vietos. Oficialiose „Android“ rekomendacijose atnaujinimai taip pat įtraukiami tarp veiksmų, kuriuos verta patikrinti sprendžiant baterijos problemas.

Naujos „telefono valymo“ programėlės nebesisiunčiau

Vienu metu paieškoje jau buvau radusi programėlę, žadančią paspartinti telefoną ir „atkurti bateriją“. Atrodė viliojamai: paspaudi vieną mygtuką, gražiai prasisuka apskritimas ir viskas sutvarkyta.

Tačiau po vakaro, praleisto šalinant nereikalingas programėles, dar vienos įdiegti nebenorėjau. Naudojausi paties telefono nustatymais. Be to, ištrinti failus ir atkurti fiziškai nusidėvėjusio akumuliatoriaus talpą yra skirtingi dalykai.

Sąmoningai nespaudžiau ir mygtukų, kurių nesupratau. „Išvalyti talpyklą“ nėra tas pats, kas „Išvalyti duomenis“: pastarasis veiksmas gali pašalinti programėlėje saugomą informaciją arba atjungti paskyrą. Ypač nenorėjau eksperimentuoti su programomis, kuriose turėjau svarbių dokumentų ar sudėtingesnį prisijungimą.

Gamyklinių nustatymų atkūrimą palikau vėlesniam laikui, jeigu paprastesni veiksmai nepadėtų. Prieš tokį žingsnį reikėtų pasirūpinti atsargine kopija, žinoti paskyrų slaptažodžius ir suprasti, kaip vėl prisijungti prie reikalingų paslaugų.

Po kelių dienų pagerėjo, bet baterija neatjaunėjo

Kitą rytą specialiai nežiūrėjau į procentus kas pusvalandį. Norėjau normaliai naudotis telefonu, o ne visą dieną atlikti bandymą. Po kelių įprastų darbo dienų pastebėjau, kad papildomai krauti reikėdavo rečiau, o strigimas beveik nebesikartojo.

Vis dėlto vakarais baterijos likdavo mažiau negu tada, kai telefonas buvo naujas. To vien nuotraukų ištrynimu nepakeisi. Jeigu po programėlių, saugyklos ir nustatymų patikrinimo telefonas toliau greitai išsikrauna, netikėtai išsijungia ar procentai krinta šuoliais, verta pasitikrinti baterijos būklę ir pasitarti su servisu. Kai kuriuose telefonuose tam yra atskira baterijos būklės ar diagnostikos skiltis, kituose galimybės kuklesnės.

Yra ir požymių, kurių neatidėliočiau jokiam savaitgaliniam tvarkymuisi: išsipūtęs korpusas, pakilęs ekranas ar neįprastai stiprus kaitimas. Tokiu atveju telefoną reikėtų nustoti krauti ir kreiptis į specialistus, o ne bandyti korpusą prispausti atgal.

Naujo telefono kol kas nenusipirkau. Senasis vėl normaliai atidaro fotoaparatą ir parduotuvėje parodo kortelę, kol dar neatėjo kito pirkėjo eilė. Įkroviklį dar nešiojuosi, tik dabar bent žinau, ką tikrinti, jeigu baterija vėl pradės dingti akyse.

O nuotraukoms atsirinkti šį kartą tikrai skyriau laiko. Iš vienuolikos vienodų gimtadienio torto kadrų pasilikau du – visuose likusiuose kažkas kaip tik užstojo vaiką.