Už regėjimo patikrą žadėjo neimti nė euro. Kai nusprendžiau akinių nepirkti, prie kasos paprašė 40 eurų

– Jei akinių neužsisakote, už patikrą reikia sumokėti keturiasdešimt eurų, – pasakė darbuotoja, kai jau vilkausi paltą. Atsisukau į vitrinoje kabantį skelbimą „Nemokama regėjimo patikra“ ir paklausiau, kur man tai buvo paaiškinta prieš atsisėdant į kėdę. Ji atsakė, kad nemokamai tikrinami akinius perkantys klientai, o aš taip ir stovėjau su viena rankove apsivilkusi, kita – dar rankoje.

Į optiką buvau atėjusi pasitikrinti regėjimo ir pasižiūrėti rėmelių. Akinių pirkti tą dieną nebuvau pažadėjusi. Keturiasdešimt eurų apie tai sužinojau tik tada, kai pasakiau norinti dar pagalvoti.

Registruodamasi klausiau būtent apie kainą

Skelbimą pamačiau internete. Didelėmis raidėmis buvo parašyta apie nemokamą patikrą, šalia – kvietimas užsiregistruoti. Paskambinau, nes norėjau pasitikslinti laiką ir ar nereikės siuntimo.

Pokalbio pabaigoje dar paklausiau:

– O pati patikra tikrai nemokama?

– Taip, atvykite, specialistė patikrins, paskui galėsite išsirinkti akinius.

Tą sakinį supratau kaip pasiūlymą. Patikrins, galėsiu pasižiūrėti, o jei tiks – nusipirksiu. Jokios sumos ar sąlygos, kad privalau ką nors užsisakyti, pokalbyje neišgirdau.

Atvykusi pasakiau, kad esu užsiregistravusi. Darbuotoja paklausė pavardės, pasiūlė nusivilkti ir palaukti. Apie mokestį vėl nekalbėjome.

Rėmeliai patiko, galutinė suma – jau mažiau

Patikra praėjo ramiai. Specialistė viską paaiškino, uždavė klausimų, paskui grįžome į prekybos salę. Ten kita darbuotoja pradėjo nešti rėmelius.

Pirmi buvo per platūs, antri spaudė prie nosies. Treti patiko. Pasimatavau juos kelis kartus, nusifotografavau telefonu ir nusiunčiau vyrui.

Kol laukiau jo atsakymo, darbuotoja skaičiavo kainą su siūlomais lęšiais. Galutinė suma buvo gerokai didesnė, negu buvau numačiusi.

Paprašiau užrašyti pasiūlymą ir pasakiau, kad šiandien neužsisakysiu.

– Norėčiau dar palyginti. Akiniai man nemažas pirkinys.

Darbuotoja pasiūlė pigesnį variantą. Paaiškinau, kad noriu ramiai apsispręsti, o ne būtinai sumažinti kainą čia pat. Tada ji paėmė nuo stalo rėmelius ir pasakė apie keturiasdešimt eurų.

„Visi mūsų klientai šitą žino“

Paklausiau, kodėl registruodamasi gavau kitą atsakymą. Darbuotoja paaiškino, kad patikros kaina atskaičiuojama iš akinių kainos, todėl perkantiems ji nieko nekainuoja.

– Bet aš klausiau, ar pati patikra nemokama.

– Ji ir yra nemokama, jeigu perkate akinius.

Man atrodė, kad kalbamės ratu. Pasakiau, jog prieš paslaugą tokios sąlygos niekas nepaaiškino. Ji parodė į nedidelę lentelę prie registratūros.

Buvau praėjusi pro ją ateidama. Neperskaičiau, nes darbuotoja jau rodė, kur pasikabinti paltą, o aš tikėjausi gavusi atsakymą telefonu.

– Visi mūsų klientai šitą žino, – pridūrė ji.

– Aš čia pirmą kartą.

Po šito abi nutilome. Prie kito staliuko sėdėjo pora, moteris rankoje laikė rėmelius. Nenorėjau atsisukti ir tikrinti, ar jie mūsų klausosi.

Sumokėjau, nes tą akimirką norėjau išeiti

Darbuotoja pasakė galinti palikti mano išsirinktus rėmelius iki rytojaus. Jei grįšiu pirkti, patikros mokestis bus įskaitytas.

Tas pasiūlymas manęs nenuramino. Dabar atrodė, kad turiu rinktis: arba sumokėti keturiasdešimt eurų, arba skubiai apsispręsti dėl kelis šimtus kainuojančio pirkinio.

Padaviau kortelę. Paprašiau kvito ir atskiro pasiūlymo akiniams, tada išėjau.

Lauke pirmiausia paskambinau vyrui. Jis paklausė, ar nusipirkau tuos rėmelius, kurių nuotrauką siunčiau.

– Ne. Už tai, kad nepirkau, sumokėjau keturiasdešimt.

Buvau pikta, bet dar labiau graužiausi, kad prie kasos tiesiog atsiskaičiau. Mintyse jau kūriau geresnius atsakymus, kurių viduje nesugalvojau.

Namuose susiradau skelbimą dar kartą

Šįkart perskaičiau viską. Atsidariau ir reklamos nuorodą, ir kitą puslapį, į kurį ji vedė. Vienoje vietoje radau informaciją, siejančią nemokamą patikrą su akinių pirkimu, tačiau pirmame mano matytame pasiūlyme dominavo žodis „nemokama“.

Išsisaugojau ekranų kopijas. Prie jų pridėjau mokėjimo kvitą ir surašiau, ką prisiminiau iš registracijos pokalbio.

Rašydama skundą optikai ištryniau kelis piktus sakinius. Palikau tai, kas nutiko: prieš registruodamasi klausiau kainos, prieš patikrą man nebuvo aiškiai pasakyta apie keturiasdešimties eurų mokestį, o pareiga mokėti paaiškėjo tik atsisakius užsakyti akinius.

Paprašiau grąžinti pinigus ir paaiškinti, kaip tokios sąlygos pateikiamos klientui prieš paslaugą.

Pinigus grąžino, bet grįžti rinktis akinių nebenorėjau

Pirmame atsakyme optikos atstovė pakartojo, kad pasiūlymas skirtas akinius perkantiems klientams. Atsakiau suprantanti, kokia jų akcijos tvarka, tačiau klausimas buvo apie tai, kada ir kaip ji man paaiškinta.

Dar po kelių dienų gavau laišką, kad įvertinus mano aprašytas aplinkybes mokestis bus grąžintas. Pinigai pasiekė sąskaitą.

Laiške buvo ir kvietimas sugrįžti – mano pasirinktiems rėmeliams galėtų pritaikyti papildomą pasiūlymą. Mandagiai atsisakiau. Rėmeliai vis dar patiko, bet nebenorėjau vėl sėstis prie to paties stalo.

Kitoje optikoje prieš registruodamasi paklausiau dviejų dalykų: kiek kainuos patikra, jeigu akinių nepirksiu, ir ar liks dar kokių nors mokėjimų.

Darbuotoja įvardijo konkrečią sumą. Ji nebuvo nulis, bet užsiregistravau.