Atėjus šilumai sodas pabunda ne vien gražiausiomis spalvomis. Kartu su daigais, žiedais ir pirmosiomis uogomis iš po žemės ima lįsti ir tie maži, atkaklūs šeimininkai, kurių iš pradžių lyg ir nesureikšminame. Viena kita skruzdėlė ant tako, kelios prie šiltnamio, dar kelios tarp lysvių – atrodo, nieko baisaus. Tačiau po kelių dienų vaizdas gali pasikeisti taip, kad sodininkui nebejuokinga: po grindiniu atsiranda judėjimas, prie augalų šaknų supurenama žemė, o ant jaunų ūglių ima daugėti amarų.
Daug kas tokiu metu daro tą pačią klaidą – puola naikinti tik tai, ką mato paviršiuje. Pabarsto miltelių, padeda gaudyklę, užpila vieną takelį ir trumpam apsidžiaugia, nes skruzdėlių lyg sumažėja. Bet tada jos sugrįžta. Kartais net dar gausiau, tarsi sodas joms priklausytų. Taip nutinka todėl, kad tikroji problema dažnai slepiasi ne paviršiuje, o giliau – kolonijoje, tuneliuose, jų kvapų takuose ir patogiose vietose, kurias jos jau spėjo paversti savo teritorija.
Gera žinia ta, kad nebūtina iškart griebtis agresyvios chemijos. Pagal sodininkų naudojamus liaudiškus metodus, skruzdėles galima bandyti išprašyti iš sodo sukuriant joms nepatogią aplinką – kvapais, natūraliais mišiniais ir atkakliu teritorijos tvarkymu. Tai nėra magiškas mygtukas, kuris vienu mostu panaikins visą problemą visam sezonui, bet keturių metodų derinys gali priversti koloniją trauktis iš vietų, kuriose ji daro daugiausia žalos.
Mažos skruzdėlės, didelė bėda: kodėl jų nereikėtų ignoruoti
Iš pirmo žvilgsnio skruzdėlės atrodo beveik nekaltos. Jos juda organizuotai, dirba be sustojimo ir daugeliui net kelia savotišką susižavėjimą. Tačiau sode ši tvarka gali atsisukti prieš patį sodininką. Didžiausia problema – jų ryšys su amarais. Skruzdėlės gali saugoti amarus, pernešti juos ant jaunų augalų ūglių ir taip prisidėti prie jų plitimo. O amarai, kaip žino kiekvienas bent kartą su jais susidūręs daržininkas, gali greitai nualinti augalus ir sugadinti tai, kas buvo auginta su didžiausia kantrybe.
Dar viena bėda – požeminiai skruzdėlių tuneliai. Kai jos įsikuria prie augalų šaknų, žemė aplink jas gali būti išpurenta ir išjudinta taip, kad augalui tampa sunkiau tvirtai laikytis, gauti drėgmės ir normaliai augti. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip smulkmena, bet ilgainiui krūmai, daržovės ar šiltnamio augalai gali imti vysti, silpti, o sodininkas ilgai nesuprasti, kodėl taip nutiko. Todėl skruzdėlių antplūdžio geriau nepalikti savieigai – kuo anksčiau jų takai ir lizdai bus sutrikdyti, tuo mažiau jos spės įsitvirtinti.
Kvapų chaosas: mišinys, kuris gali sujaukti jų kelius
Skruzdėlės gyvena pagal kvapus. Joms tai yra žemėlapis, kelio ženklai ir visa navigacijos sistema viename. Būtent todėl vienas paprasčiausių būdų jas išmušti iš ritmo – sujaukti kvapų takus. Tam naudojamas sausas mišinys iš medžio pelenų, garstyčių miltelių ir cinamono. Pagal pateiktą metodą, du šaukštai medžio pelenų sumaišomi su vienu šaukštu sausų garstyčių miltelių ir vienu arbatiniu šaukšteliu malto cinamono.
Šiuo mišiniu galima atsargiai pabarstyti skruzdėlių takus, vietas aplink krūmų pagrindus ir pastebėtus skruzdėlynus. Tikslas nėra aklai pripilti visko bet kur, o pataikyti ten, kur vabzdžiai juda aktyviausiai. Kai kvapų sistema sutrinka, skruzdėlės gali pradėti klaidžioti, prarasti įprastas kryptis ir ieškoti ramesnės vietos. Tai ypač naudinga ten, kur jos nuolat vaikšto tais pačiais maršrutais – palei šiltnamį, takelius, lysvių kraštus ar prie uogakrūmių.
Žolelių užpilai: kai sodui malonus aromatas skruzdėlėms tampa pavojaus signalu
Tai, kas žmogui kvepia gaivia vasara, skruzdėlėms gali tapti labai nemaloniu signalu. Pateiktame metode minimi kiečiai, mėtos, šermukšnio lapai ir melisa – aromatingi augalai, kurių stiprus kvapas gali padėti atbaidyti vabzdžius nuo vietų, kuriose jų nenorite matyti. Šis būdas ypač tinka tiems, kurie nenori pilti į sodą agresyvių priemonių, bet nori bent jau sumažinti skruzdėlių aktyvumą prie jautresnių augalų.
Užpilas ruošiamas paprastai: didelis aromatinių žolelių ryšulys užpilamas karštu vandeniu ir paliekamas kelioms valandoms pritraukti. Vėliau šiuo stipriu kvapniu skysčiu vakare gausiai palaistomos vietos, kur skruzdėlės juda aktyviausiai. Vakaras čia pasirinktas neatsitiktinai – tuomet mažiau kaitros, skystis ne taip greitai išgaruoja, o kvapas gali ilgiau laikytis dirvoje ir aplink skruzdėlių takus. Tai nėra brutali ataka, greičiau nuoseklus spaudimas: sodas joms ima kvepėti nebe kaip saugi teritorija, o kaip vieta, iš kurios verta trauktis.
Kai kolonija įsikibusi stipriai: karštas tirpalas ir apsauginis ratas
Jeigu skruzdėlynas sode įsitaisė seniai, vien kvapų gali neužtekti. Tokiu atveju pateikiamas stipresnis, bet vis dar natūralus metodas – trijų litrų verdančio vandens tirpalas su dviem šaukštais druskos ir vienu arbatiniu šaukšteliu acto. Prieš pilant rekomenduojama medine lazdele šiek tiek atlaisvinti skruzdėlyno paviršių, kad karštas skystis galėtų patekti giliau į požeminius takus. Toks būdas gali paversti lizdo vidų netinkamu tolimesniam gyvenimui, tačiau jį reikėtų naudoti atsargiai ir apgalvotai, ypač arti jautrių augalų šaknų.
Paskutinis žingsnis – apsauginės zonos sukūrimas aplink vietas, kurias norite labiausiai apsaugoti. Tam siūlomas sausas mišinys iš stiklinės pelenų, šaukšto garstyčių miltelių, arbatinio šaukštelio cinamono ir vienos smulkiai susmulkintos česnako galvutės. Šiuo aštriu aromatiniu mišiniu galima pabarstyti uogakrūmių aplinką, šiltnamio perimetrą ir kitas jautrias vietas. Mintis paprasta: jei skruzdėlėms kelias taps per nemalonus, jos rinksis apeiti tokią teritoriją, užuot vėl veržusiosios į tas pačias lysves.
Didžiausia klaida, dėl kurios sodininkai pralaimi šią kovą, yra nenuoseklumas. Vieną vakarą pabarstyti mišinį ir pamiršti visą problemą – per mažai, ypač jei sode jau veši amarai arba skruzdėlės įsitvirtinusios seniai. Reikia veikti kompleksiškai: trikdyti jų takus, mažinti amarų plitimą, apdoroti aktyviausias vietas ir sukurti apsauginį kvapų barjerą prie svarbiausių augalų. Tik tada sodas pamažu nustoja būti patogia skruzdėlių karalyste ir vėl tampa vieta, kur šeimininkauja ne vabzdžiai, o žmogus, visą sezoną laukęs sveiko derliaus.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
