Dauguma plauna vištieną prieš kepdami, nors specialistai sako to nedaryti: kodėl šis įprotis gali būti pavojingesnis nei atrodo

Išpakuota vištiena dažnai keliauja tiesiai po čiaupu – atrodo, kad taip nuplaunamos pakuotės sultys, smulkūs nešvarumai ir pats maistas tampa saugesnis. Tačiau žalios vištienos plauti nereikia: vanduo bakterijų nepašalina, o jo purslai gali jas paskleisti ant kriauklės, stalviršio, indų ir šalia esančio maisto.

Saugumą suteikia ne plovimas, bet kruopštus iškepimas. Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai po vištienos plovimo žmogus nuvalo tik tai, ką mato, o mikroskopiniai lašeliai lieka ten, kur vėliau dedamas obuolys, pjaustoma duona ar ruošiamos salotos.

Po čiaupu pavojus neišnyksta – jis persikelia kitur

Žalia vištiena gali turėti ligas sukeliančių bakterijų. Tekantis vanduo jų nenuplauna taip, kad mėsa taptų saugi valgyti, nes tikrasis apsaugos žingsnis yra pakankamas karštis gaminant.

Problema ta, kad vandens srovė nuo vištienos atšoka labai smulkiais lašeliais. Jie gali nusėsti ne vien kriauklėje: ant maišytuvo rankenėlės, kempinėlės, šalia padėtų įrankių ar lėkštės. Virtuvėje tai ypač klastinga todėl, kad užterštas paviršius dažnai atrodo visiškai švarus.

Žmogus paprastai plauna vištieną iš gero noro – nori pašalinti slidumą ar pakuotėje susikaupusį skystį. Vis dėlto tą skystį saugiau tiesiog atsargiai išpilti, mėsą išimti be taškymo, o pakuotę iškart išmesti.

Ar vištiena be plovimo tikrai bus švari?

Taip – jei ji laikyta tinkamai ir bus gerai iškepta. Žalios paukštienos paviršiaus „švara“ po čiaupu yra apgaulinga: mėsa gali atrodyti tvarkingesnė, bet vanduo nepakeičia higieniško terminio apdorojimo.

Jeigu norisi pašalinti drėgmės perteklių, vištieną galima švelniai nusausinti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu. Tai daryti verta atsargiai, nejudinant mėsos po visą virtuvę, o panaudotą rankšluostį iš karto išmesti. Po to būtina nusiplauti rankas su muilu.

Marinuojant vištienos taip pat nereikia „paruošti“ po tekančiu vandeniu. Prieskoniai ir marinatas pagerina skonį, tačiau nuo bakterijų apsaugo tik tinkamas kepimas ar virimas, todėl mėsa turi būti iškepusi ne tik išorėje, bet ir viduje.

Dauguma plauna vištieną prieš kepdami, nors specialistai sako to nedaryti: kodėl šis įprotis gali būti pavojingesnis nei atrodoNuotrauka: Pexels / alleksana

Vienas įprotis, keli papildomi darbai visai šeimai

Vištienos plovimas ypač nepatogus tada, kai virtuvėje vienu metu gaminami keli patiekalai. Kol vienas žmogus prie kriauklės tvarkosi su mėsa, šalia gali būti plaunamos daržovės, ruošiamas vaikų užkandis ar palikti švarūs indai. Tokiose situacijose kryžminio užteršimo išvengti sunkiau.

Rizika didėja ir tada, kai ta pati pjaustymo lentelė ar peilis po žalios mėsos panaudojami paruoštam maistui. Senjorams, mažiems vaikams, nėščiosioms ir žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, maisto infekcijos gali būti sunkesnės, todėl virtuvės tvarka čia nėra smulkmena.

Ką daryti vietoje plovimo

Vištienos paruošimas gali būti paprastas ir be papildomos balos prie kriauklės:

• žalią vištieną laikykite atskirai nuo produktų, kurie bus valgomi nevirti ar nekepti;
• atidarykite pakuotę atsargiai, kad skystis nepatektų ant kitų paviršių;
• jei reikia, nusausinkite mėsą popieriniu rankšluosčiu ir jį iš karto išmeskite;
• po sąlyčio su žalia mėsa nusiplaukite rankas, nuplaukite naudotus įrankius bei paviršius;
• vištieną gerai iškepkite arba išvirkite, nepalikdami žalios ar rožinės mėsos viduje.

Jeigu žalia vištiena jau buvo plauta, panikuoti nereikia. Tiesiog nuvalykite kriauklę, maišytuvą, aplinkinius paviršius, pakeiskite naudotą kempinėlę ar šluostę, jei ji turėjo sąlytį su purslais, ir gerai nusiplaukite rankas.

Vištienos neplovimas nėra aplaidumas – tai būdas neleisti žalios mėsos bakterijoms pasklisti po virtuvę. Mažiau vandens purslų, švarios rankos bei paviršiai ir gerai iškepta mėsa yra saugesnė kasdienė rutina nei įprotis viską „nuplauti dėl ramybės“.