DI sukūrė 700 tūkst. naujų virusų: mokslininkus labiausiai gąsdina ne pats eksperimentas, o tai, kas gali būti toliau

Dirbtinis intelektas peržengė dar vieną ribą – mokslininkai panaudojo specialius modelius naujiems virusams kurti. Skamba kaip katastrofos filmo pradžia, tačiau svarbi detalė tokia: eksperimente buvo kuriami virusai, galintys užkrėsti bakterijas, o ne žmones, gyvūnus ar augalus.

Vis dėlto nerimo tai nesumažina. Tyrimas parodė, kad DI jau gali ne tik analizuoti genetinę informaciją, bet ir kurti naujas DNR sekas, kurios laboratorijoje tampa veikiančiais virusais. Iš maždaug 700 tūkst. galimų variantų mokslininkai atrinko 285 perspektyviausius, pagamino jų sintetinę DNR ir įvedė ją į bakterijas. Rezultatas nustebino net pačius tyrėjus – 16 sukurtų variantų tapo gyvybingais virusais.

Kai kurie jų dauginosi net greičiau nei natūralus Phi X-174 virusas, kuriuo buvo remtasi eksperimente.

DI jau mokosi ne žodžių, o genetinės „kalbos“

Šiame tyrime naudoti ne įprasti pokalbių robotai, o specializuoti genomo kalbos modeliai „Evo 1“ ir „Evo 2“. Paprasti DI modeliai mokosi iš tekstų, interneto puslapių, knygų ar pokalbių. Šie modeliai mokėsi iš trilijonų nukleotidų – DNR „raidžių“, iš kurių sudaryta genetinė informacija.

Kitaip tariant, DI buvo mokomas suprasti genetinę gramatiką: kokios sekos gali veikti, kaip jos jungiasi, kokios struktūros turi prasmę biologijoje. Vėliau modeliai papildomai apmokyti naudojant apie 15 tūkst. Phi X-174 šeimos virusų. Tai labai mažas virusas, užkrečiantis tik E. coli bakterijas.

Mokslininkai pabrėžė, kad eksperimento ribos buvo sąmoningai susiaurintos. Iš modelio buvo pašalintos struktūros, galinčios būti susijusios su žmonių, gyvūnų, augalų ar grybų užkrėtimu. Tai reiškia, kad tyrimo tikslas nebuvo kurti žmonėms pavojingus virusus.

Tačiau pats principas vis tiek kelia klausimų. Jei DI gali sukurti veikiantį bakterijas užkrečiantį virusą, ką jis galės sukurti vėliau, kai modeliai taps dar galingesni?

Kodėl mokslininkai apskritai tai daro

Pirmoji reakcija į tokią naujieną gali būti paprasta: kam išvis kurti virusus? Tačiau medicinoje bakterijas užkrečiantys virusai, vadinami bakteriofagais, gali būti labai svarbūs.

Pasaulyje didėja antibiotikams atsparių bakterijų problema. Kai įprasti vaistai nebeveikia, mokslininkai ieško kitų būdų naikinti pavojingas bakterijas. Vienas iš jų – fagų terapija, kai bakterijas taikliai puola specialūs virusai.

Jeigu DI galėtų padėti kurti tiksliai pritaikytus bakteriofagus, ateityje tai galėtų pagreitinti gydymo metodų kūrimą. Tokios technologijos taip pat gali padėti geriau suprasti, kaip veikia genomai, kaip virusai dauginasi ir kaip galima kurti naujus biologinius įrankius medicinai.

Tai yra geroji šios istorijos pusė. Kontroliuojamoje laboratorijoje, su griežtomis taisyklėmis ir aiškiu tikslu, DI gali tapti naudingu mokslo įrankiu.

Bet rizika akivaizdi

Didžiausias nerimas kyla ne dėl to, ką šį kartą padarė mokslininkai, o dėl to, kas gali nutikti, jei tokios technologijos patektų į netinkamas rankas. Specializuoti genomo modeliai nėra tas pats, kas paprastas pokalbių robotas. Jie gali ne tik pateikti informaciją, bet ir generuoti naujas genetines sekas.

Tai atveria daug pavojingesnę zoną. Jei ateityje tokie modeliai būtų naudojami be kontrolės, jie teoriškai galėtų padėti kurti ne tik naudingus bakteriofagus, bet ir pavojingesnes biologines konstrukcijas.

Ekspertai dėl to kalba apie būtinybę skubiai kurti tarptautines saugumo taisykles. Biologijos ir dirbtinio intelekto junginys vystosi greičiau, nei spėja reguliavimas. O kai technologija tampa pigesnė, prieinamesnė ir galingesnė, vien laboratorijų etikos nebeužtenka.

Šis tyrimas nėra pasaulio pabaiga, bet tai rimtas signalas

Svarbu nepanikuoti: šiame eksperimente nebuvo sukurti žmones užkrečiantys virusai. Mokslininkai sąmoningai dirbo su bakterijas užkrečiančiais virusais ir ribojo modelių galimybes taip, kad būtų išvengta pavojingesnių krypčių.

Tačiau tyrimas parodė labai svarbų dalyką – DI jau gali generuoti biologines sistemas, kurios veikia realiame pasaulyje, o ne tik kompiuterio ekrane. Tai nebe teorija ir ne fantastika. Sintetinė DNR pagal DI pasiūlytą projektą buvo pagaminta, įvesta į bakterijas, ir dalis variantų tapo gyvybingais virusais.

Būtent todėl mokslininkai kalba apie dvigubą šios technologijos veidą. Vienoje pusėje – nauji gydymo būdai, greitesni tyrimai, galimybė kovoti su atspariomis bakterijomis. Kitoje – biologinio saugumo grėsmės, jei tokie įrankiai būtų naudojami neatsakingai.

DI jau išmoko rašyti tekstus, kurti vaizdus ir programuoti. Dabar jis pradeda rašyti genetinį kodą. Ir tai gali būti vienas svarbiausių mokslo proveržių, bet kartu ir viena pavojingiausių ribų, kurią žmonijai teks labai atsargiai prižiūrėti.