Pasaulio sveikatos organizacija skelbia pavojų dėl naujo Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje. Liga plinta šalies šiaurės rytuose, Ituri provincijoje – regione, kuris jau daugelį metų kenčia nuo ginkluotų konfliktų, gyventojų perkėlimo ir humanitarinės krizės. Būtent dėl šių aplinkybių protrūkį suvaldyti ypač sunku.
Pranešama apie maždaug 250 susirgimų ir beveik 80 mirčių, tačiau sveikatos ekspertai įspėja, kad tikrasis atvejų skaičius gali būti didesnis. Dalis teritorijų yra sunkiai pasiekiamos, ne visi sergantys žmonės laiku patenka į gydymo įstaigas, o kontaktų atsekimą apsunkina nesaugumas ir gyventojų judėjimas.
Labiausiai paveiktomis teritorijomis įvardijami Mongvalu, Rvampara ir Bunios miestas. Tai kelia susirūpinimą, nes užkrečiamosios ligos protrūkis tankiau gyvenamose vietose gali plisti greičiau, ypač jei žmonės delsia kreiptis pagalbos arba neturi galimybės izoliuotis.
PSO įspėja dėl plitimo rizikos
Pasaulio sveikatos organizacija padidino pavojaus lygį ir ragina regiono šalis imtis skubių priemonių. Didžiausias dėmesys skiriamas sergančiųjų izoliavimui, kontaktų nustatymui, stebėsenai pasienio teritorijose ir vietos sveikatos sistemų stiprinimui.
Ekspertai taip pat perspėja, kad visiškas sienų uždarymas ne visada duoda norimą rezultatą. Tokiais atvejais žmonės gali pradėti judėti neoficialiais keliais, o tai dar labiau apsunkina kontrolę. Todėl svarbiausia – ne simboliniai draudimai, o aiški koordinacija tarp valstybių, patikros punktai, informavimas ir greitas reagavimas į įtariamus atvejus.
Pranešama, kad stebimi ir galimi viruso išplitimo už protrūkio zonos ribų atvejai. Minima rizika kaimyninėms šalims, tarp jų Ugandai, Ruandai, Burundžiui, Pietų Sudanui, Tanzanijai, Zambijai, Angolai, Centrinės Afrikos Respublikai ir Kongo Respublikai. Dėl aktyvios migracijos bei prekybos srautų budrumo reikia ir šalims, kurios tiesiogiai nesiriboja su Kongo Demokratine Respublika.
Kodėl situacija tokia sudėtinga
Ituri provincija nėra tik medicininio protrūkio vieta. Tai regionas, kuriame jau seniai tvyro nestabilumas. Čia veikia ginkluotos grupuotės, vyksta kariniai veiksmai, dalis gyventojų yra priversti palikti namus, o civilinė administracija daugelyje vietų veikia ribotai.
Tokios sąlygos labai apsunkina Ebolos kontrolę. Medikams sunkiau saugiai pasiekti pacientus, gyventojai ne visada pasitiki institucijomis, o sergantieji gali slėptis arba keliauti ieškodami pagalbos kitur. Be to, vietos ligoninės dažnai stokoja personalo, apsaugos priemonių ir izoliacijos galimybių.
Ebolos protrūkiai pavojingi ir dėl socialinių įpročių. Liga gali plisti per artimą kontaktą su sergančiaisiais, o kai kuriose bendruomenėse infekcijos riziką didina laidotuvių ritualai, kai artimieji liečia mirusiojo kūną. Todėl sveikatos specialistams tenka ne tik gydyti, bet ir aiškinti, kaip saugiai elgtis neprarandant pagarbos vietos tradicijoms.
Keliautojams rekomenduojama vengti protrūkio zonų
Užsienio reikalų institucijos ir sveikatos tarnybos ragina nevykti į paveiktas Kongo Demokratinės Respublikos teritorijas, ypač į Ituri provinciją, jei kelionė nėra būtina. Ten esantys žmonės turėtų laikytis vietos valdžios ir sveikatos specialistų nurodymų.
Rekomenduojama vengti ligoninių, jei nėra būtinybės jose lankytis, viešų susibūrimų, laidotuvių ceremonijų ir bet kokio kontakto su sergančiais žmonėmis. Taip pat patariama neliesti laukinių gyvūnų, jų mėsos ar daiktų, kurie galėjo būti užteršti kūno skysčiais.
Žmonės, kurie buvo protrūkio regione ir per 21 dieną pajuto į gripą panašius simptomus, turėtų nedelsdami susisiekti su medikais telefonu ir informuoti apie kelionės istoriją. Svarbu nevykti į gydymo įstaigą iš anksto neperspėjus, kad medikai galėtų pasiruošti saugiam paciento priėmimui.
Kaip plinta Ebola
Ebolos virusas perduodamas per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus krauju, vėmalais, išmatomis, seilėmis, prakaitu ar kitais kūno skysčiais. Užsikrėsti galima ir per daiktus, kurie buvo užteršti šiais skysčiais, pavyzdžiui, patalynę, drabužius, medicinines priemones ar paviršius.
Liga neplinta taip lengvai kaip peršalimas ar gripas. Ji neperduodama paprasto buvimo šalia žmogaus metu, jei nėra kontakto su kūno skysčiais. Tačiau protrūkio vietose rizika didėja dėl artimos slaugos, prastų higienos sąlygų ir nepakankamų apsaugos priemonių.
Ebolos inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo 2 iki 21 dienos. Tai reiškia, kad žmogus gali susirgti ne iš karto po kontakto, o po kelių dienų ar net savaičių.
Kokie simptomai turėtų kelti įtarimą
Pirmieji Ebolos simptomai gali priminti kitas infekcijas. Dažniausiai prasideda karščiavimas, stiprus silpnumas, raumenų skausmai, galvos skausmas ir gerklės skausmas. Vėliau gali atsirasti vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, bėrimas, kepenų ir inkstų veiklos sutrikimai.
Sunkiais atvejais gali pasireikšti vidinis ar išorinis kraujavimas. Liga reikalauja skubios medicininės pagalbos, nes be tinkamos priežiūros mirtingumas gali būti labai didelis.
Dėl to itin svarbu greitai nustatyti sergančius asmenis, izoliuoti juos, suteikti gydymą ir atsekti visus, kurie galėjo turėti kontaktą su virusu.
Kodėl pasaulis stebi šį protrūkį
Nors protrūkis šiuo metu susijęs su konkrečiu regionu, tarptautinės organizacijos jį vertina rimtai dėl kelių priežasčių. Pirma, Ebola yra labai pavojinga liga. Antra, protrūkis vyksta konflikto zonoje, kur sveikatos sistema silpna. Trečia, gyventojų judėjimas gali padidinti viruso plitimo į kitas teritorijas riziką.
Tokiose situacijose svarbiausia veikti anksti. Kuo greičiau nustatomi atvejai, izoliuojami sergantieji ir stebimi kontaktai, tuo didesnė tikimybė sustabdyti ligos plitimą. Jei reakcija vėluoja, protrūkis gali tapti daug sunkiau valdomas.
Kol kas specialistai ragina vengti panikos, bet neignoruoti rizikos. Ebolos protrūkiai gali būti suvaldomi, tačiau tam reikia greitos tarptautinės pagalbos, vietos bendruomenių pasitikėjimo ir nuoseklių sveikatos apsaugos priemonių.
