Kaip sumažinti riziką susirgti gripu: 5 paprasti įpročiai šaltajam sezonui

„Ai, čia tik peršalimas“, – dažnai numojama ranka biure, autobuse ar namuose, kai kažkas pradeda kosėti ir šluostytis nosį. Tačiau užtenka kelių dienų bendroje patalpoje, vienos prastos nakties ir ranka paliesto lifto mygtuko, kad šeimoje prasidėtų pažįstama estafetė: vienas karščiuoja, kitas jau ieško termometro, trečias skambina į darbą pranešti, kad neatvyks.

Gripas nėra tiesiog „stipresnė sloga“. Jis gali kelioms dienoms visiškai išmušti iš įprasto ritmo, o vyresniems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ir mažiems vaikams sukelti rimtesnių komplikacijų. Visiškai atsiriboti nuo virusų šaltuoju metu vargu ar pavyks, bet keli kasdieniai sprendimai gali pastebimai sumažinti tikimybę parsinešti ligą namo.

Svarbiausia čia ne ideali rutina ir ne baimė liesti durų rankenas. Riziką mažina ne vienas herojiškas poelgis, o penki paprasti įpročiai, kurie veikia kartu: skiepai, švarios rankos, grynesnis oras, pakankamas poilsis ir atsakingas elgesys pajutus simptomus.

Vienas sprendimas dar prieš prasidedant ligų bangai

Pirmasis įprotis – kiekvieną šaltąjį sezoną pagalvoti apie skiepą nuo gripo, o ne prisiminti jį tik tada, kai aplink jau serga pusė kolektyvo. Vakcina negarantuoja, kad žmogus apskritai nesusidurs su virusu, tačiau ji padeda sumažinti susirgimo ir sunkios ligos eigos riziką. Tai ypač aktualu tiems, kurių namuose yra kūdikis, garbaus amžiaus artimasis ar žmogus, turintis sveikatos problemų.

Dalis žmonių skiepą atideda, nes „pernai nesirgo“ arba mano, kad organizmas pats susitvarkys. Tačiau gripas nėra charakterio ar stiprios valios patikrinimas. Kartais didžiausia nauda yra ne tai, kad pats lengviau praeini sezoną, o tai, kad rečiau tampi tuo žmogumi, kuris virusą nuneša pas tėvus, senelius ar į susitikimą su draugais.

Skiepijimą verta aptarti su gydytoju ar vaistininku, jei kyla klausimų dėl savo sveikatos būklės. O kasdienybėje šis sprendimas veikia paprastai: jis suteikia papildomą apsaugos sluoksnį dar iki pirmojo kosulio autobuse ar eilėje prie kasos.

Rankos ir oras – du dalykai, kuriuos dažnai pamirštame

Antrasis įprotis – rankų higiena tada, kai ji iš tiesų reikalinga. Grįžus iš parduotuvės, viešojo transporto, darbo, gydymo įstaigos ar prieš valgį rankas verta kruopščiai nusiplauti su muilu ir vandeniu. Jei tokios galimybės nėra, praverčia rankų dezinfekantas. Ypač svarbu sąmoningai nepratinti savęs liesti akių, nosies ir burnos, kol rankos dar nešvarios.

Skamba kaip vaikystėje girdėtas priminimas, bet šaltuoju metu rankos nuolat keliauja nuo telefono prie turėklo, nuo bendro kavos aparato prie veido. Žmogus dažniausiai net nepastebi šių mažų judesių. Todėl naudingiau ne nervingai dezinfekuoti viską aplink, o susikurti paprastą automatinę taisyklę: grįžau į vidų ar ruošiuosi valgyti – pirmiausia nusiplaunu rankas.

Trečiasis įprotis – vėdinti patalpas, net kai už lango pilka ir žvarbu. Uždarame kambaryje, kuriame ilgai būna daug žmonių, oras greitai tampa tvankus, o virusams lengviau keliauti tarp esančiųjų. Kelioms minutėms plačiai atvertas langas namuose ar reguliariai išvėdintas darbo kabinetas nėra smulkmena. Senjorui gali būti svarbu neperšalti prie skersvėjo, tėvams – išvėdinti vaikų kambarį prieš miegą, o biuro darbuotojams – susitarti, kad langas nėra „vieno žmogaus kaprizas“.

Kaip sumažinti riziką susirgti gripu: 5 paprasti įpročiai šaltajam sezonuiNuotrauka: Pexels / Jenny K.

Kūnas prasčiau ginasi, kai gyvena ant paskutinių jėgų

Ketvirtasis įprotis – neleisti miegui tapti pirmąja auka, kai darbų daugiausia. Šaltuoju metu daugelis gyvena pagreitintu ritmu: tamsūs rytai, ilgos darbo dienos, vaikų renginiai, artėjančios šventės ir bandymas dar vakare „greitai pabaigti“ likusius reikalus. Viena trumpa naktis pasaulio nesugriauna, tačiau nuolatinis miego trūkumas sekina ir nepalieka kūnui daug erdvės atsigauti.

Poilsis nereiškia, kad būtina kas vakarą devintą valandą gulėti lovoje. Kartais tai paprasčiau: bent dalį vakarų nebesinešti darbo į namus, nebandyti prieš miegą perskaityti visų naujienų telefone, pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsiau ir tyliau. Reguliarus valgymas, pakankamas skysčių kiekis ir įprastas judėjimas lauke taip pat nėra stebuklingas skydas nuo gripo, bet jie padeda organizmui nefunkcionuoti nuolatinio nuovargio režimu.

Čia dažnai susiduria dvi realybės. Tėvai su mažais vaikais ne visada gali išsimiegoti, pamainomis dirbantis žmogus ne visada gali rinktis patogų grafiką, o slaugantis artimąjį kartais pats lieka paskutinis eilėje. Dėl to nereikia kaltinti savęs. Net nedideli pakeitimai – ankstesnis poilsis keliomis dienomis per savaitę, trumpas pasivaikščiojimas dienos šviesoje, normalūs pietūs vietoj dar vienos kavos – yra kur kas vertingesni nei pažadas nuo pirmadienio gyventi tobulai.

Penktas įprotis kartais reiškia pasilikti namuose

Penktoji taisyklė nemaloniausia, nes ji paliečia pareigą darbui, šeimai ir planams: pajutus gripo ar kitos kvėpavimo takų infekcijos simptomus, verta nevaidinti didvyrio. Karščiavimas, ryškus silpnumas, raumenų skausmas, kosulys – ne tie ženklai, kuriuos reikia „pravaikščioti“ biure ar nuvežti vaiką į būrelį tik todėl, kad jau sumokėta. Likti namuose, kiek leidžia aplinkybės ir savijauta, dažnai reiškia apsaugoti tuos, kurie po kelių dienų gali sirgti daug sunkiau.

Žinoma, žmogus ne visada turi laisvę sustabdyti gyvenimą. Darbuotojai bijo nuvilti komandą, smulkūs verslai neturi kuo pakeisti susirgusio kolegos, tėvai kartais neturi kam palikti vaiko. Todėl atsakomybė neturėtų kristi vien ant sergančiojo pečių. Lankstesnė galimybė dirbti nuotoliu, supratingas vadovo požiūris ir paprastas sprendimas atidėti nebūtiną susitikimą gali nutraukti visą ligos grandinę.

Jeigu būtina būti tarp žmonių ir jaučiate kvėpavimo takų simptomus, verta laikytis didesnio atstumo, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, rūpintis rankų higiena, o esant galimybei dėvėti kaukę. Jei savijauta blogėja, atsiranda dusulys, stiprus silpnumas ar neramina simptomai, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Savarankiškai kentėti vien todėl, kad „gal praeis“, nėra nei stiprybė, nei rūpestis kitais.

Gripo sezoną lengviau išgyvena ne tie, kurie bando sterilizuoti kiekvieną gyvenimo minutę. Jį lengviau išgyvena tie, kurie laiku pasiskiepija, nusiplauna rankas, įleidžia į namus gryno oro, nepamiršta pailsėti ir supranta paprastą dalyką: kartais atsakingiausias sprendimas yra ne ateiti bet kokia kaina, o neleisti savo ligai tapti kito žmogaus problema.