Kasdien verčiate save išgerti du litrus vandens? Specialistai paaiškina, ką daugelis supranta neteisingai
Du litrai vandens kasdien – taisyklė, kurią daugelis girdėjo tiek kartų, kad ji atrodo neginčijama. Vieni dėl jos nuolat nešiojasi gertuvę, kiti vakare skuba išgerti trūkstamas stiklines. Tačiau vienodas kiekis netinka visiems, o rekomendacijose dažnai kalbama apie skirtingus dalykus: geriamus skysčius arba visą su gėrimais ir maistu gaunamą vandenį. Supainiojus šias sąvokas, lengva susikurti normą, kurios organizmui visai nereikia.
Skysčių poreikis priklauso nuo amžiaus, kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros ir sveikatos būklės. Todėl ramiai namuose praleista diena ir kelios valandos aktyvaus darbo karštyje nėra lygiavertės situacijos. „Mayo Clinic“ pabrėžia, kad klausimas, kiek vandens reikia per dieną, neturi vieno paprasto atsakymo – individualios aplinkybės gali gerokai pakeisti poreikį.
Kodėl vienur rekomenduojamos aštuonios stiklinės, o kitur – beveik keturi litrai?
Britų nacionalinė sveikatos tarnyba NHS kaip bendrą orientyrą pateikia 6–8 puodelius ar stiklines skysčių per dieną. Tai rekomendacija, nuo kurios galima pradėti vertinti savo įpročius, tačiau ji nėra kiekvienam žmogui nustatyta nekintama norma. Daugiau skysčių gali reikėti karštoje aplinkoje, ilgiau sportuojant, nėštumo ar žindymo laikotarpiu ir sergant.
Kitose rekomendacijose minimi 2,7–3,7 litro skaičiai apibūdina bendrą vandens kiekį, gaunamą iš maisto ir gėrimų. „MedlinePlus“ aiškiai nurodo, kad tai nėra rekomendacija tokį kiekį papildomai išgerti vien gryno vandens. Individualų poreikį veikia lytis, svoris, amžius, aktyvumas ir sveikatos būklė.
Europoje taikomi dar kitokie orientyrai. Europos maisto saugos tarnyba EFSA suaugusioms moterims nurodo apie 2 litrus, vyrams – apie 2,5 litro bendro vandens per parą. Šios vertės apima ir maistą, ir gėrimus bei skirtos vidutinėms aplinkos temperatūros ir fizinio aktyvumo sąlygoms. Todėl skirtingų šaltinių skaičių negalima lyginti nepasitikrinus, ką jie apima.
Svarbiausias skirtumas – du litrai bendro vandens nėra tas pats, kas du litrai vandens iš gertuvės papildomai prie visų kitų gėrimų ir patiekalų. Būtent ši detalė dažnai pasimeta trumpuose patarimuose apie kasdienę vandens normą.
Kava ir arbata taip pat įskaičiuojamos
Žmogus gali manyti beveik negėręs, nes per dieną ištuštino tik vieną stiklinę vandens. Tačiau jei ryte gėrė kavos, vėliau arbatos ir pieno, šie skysčiai taip pat prisideda prie bendro kiekio. NHS nurodo, kad į kasdienį skysčių suvartojimą įskaičiuojamas vanduo, pienas ir kiti tinkami gėrimai, įskaitant arbatą bei kavą. Vanduo išlieka paprastas ir nebrangus pasirinkimas, tačiau jis nėra vienintelis skysčių šaltinis.
Dalį vandens gauname valgydami. Sriuba, vaisiai, daržovės ir kiti vandens turintys produktai taip pat svarbūs bendram balansui. „Mayo Clinic“ pažymi, kad maistas vidutiniškai suteikia apie penktadalį viso gaunamo vandens, nors ši dalis priklauso nuo mitybos. Todėl žmogaus, kuris valgo daug vaisių, daržovių ir sriubų, situacija gali skirtis nuo to, kuris renkasi daugiausia sausus patiekalus.
Tai nereiškia, kad visus gėrimus verta rinktis vienodai dažnai. Britų mitybos fondas primena, jog svarbus ne tik skysčių kiekis, bet ir pasirinkimas: kasdien verta teikti pirmenybę sveikatai palankesniems gėrimams, o ne nuolat saldinti savo dieną gaiviaisiais gėrimais.

Kaip suprasti, kad skysčių gali trūkti?
Troškulys ir šlapimo spalva yra paprasti kasdieniai orientyrai. Šviesiai gelsvas šlapimas paprastai rodo pakankamą skysčių suvartojimą, tačiau vien šio požymio neužtenka. Spalvą gali pakeisti vitaminai ir vaistai, todėl ją reikia vertinti kartu su savijauta bei aplinkybėmis. „King’s College Hospital“ rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad bendras gėrimo orientyras gali keistis pagal žmogaus būklę ir gydymo komandos nurodymus.
Skysčių trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, galvos skausmu ir sunkesniu susikaupimu. Šie simptomai nėra būdingi vien dehidratacijai, todėl jų nereikėtų automatiškai aiškinti tik per mažu vandens kiekiu. Vis dėlto, jei dieną beveik negėrėte, daug judėjote ar buvote karštyje, savo įpročius verta įvertinti. Vyresniems ir prastesnės sveikatos žmonėms gali reikėti daugiau pagalbos prisimenant reguliariai atsigerti.
Jeigu atsiranda sumišimas, sunku žmogų pažadinti, sutrinka kvėpavimas ar būklė ryškiai blogėja, reikalinga skubi medicininė pagalba. Tokiais atvejais nereikėtų apsiriboti raginimu išgerti dar vieną stiklinę: NHS šiuos požymius nurodo tarp galimų sunkios būklės signalų.
Daugiau vandens ne visada reiškia geriau
Bandymas bet kokia kaina pasiekti pasirinktą litrų skaičių taip pat gali būti klaida. Per didelis vandens kiekis gali sumažinti natrio koncentraciją kraujyje – ši būklė vadinama hiponatremija. „Mayo Clinic“ pažymi, kad sveikiems suaugusiesiems pavojingas vandens perteklius pasitaiko retai, tačiau rizika aktuali, pavyzdžiui, kai kuriems ilgai ar intensyviai sportuojantiems žmonėms.
Hiponatremijos simptomai gali būti pykinimas, galvos skausmas, sumišimas, o sunkiais atvejais – traukuliai. Vien pagal savijautą jos patikimai nustatyti negalima, todėl įtariant sutrikimą reikalingas medicininis įvertinimas. „Health New Zealand“ pabrėžia, kad diagnozei nustatyti atliekamas kraujo tyrimas, o gydymas priklauso nuo būklės sunkumo ir priežasties.
Vandens nereikia gerti varžantis su savimi. Ypač nevertėtų visos dienos pabaigoje mėginti vienu kartu „atsigriebti“ už neišgertą kiekį. Kasdienį skysčių suvartojimą prasmingiau vertinti pagal poreikį ir aplinkybes, o ne pagal norą bet kokia kaina ištuštinti nustatyto dydžio butelį.
Sportuojant svarbu ne vien išgertų litrų skaičius
Ilgesnis fizinis krūvis ir karštis gali padidinti skysčių poreikį. Tačiau sportuojant svarbu nepervertinti ir priešingos rizikos – išgerti gerokai daugiau, nei organizmui reikia. Tarptautinio bėgimo medicinos instituto rekomendacijose perspėjama, kad su fiziniu krūviu susijusi hiponatremija gali atsirasti dėl perteklinio gėrimo prieš ištvermės varžybas, jų metu ar po jų.
Ilgai ir intensyviai judant, ypač karštoje aplinkoje, gali būti svarbus ir elektrolitų papildymas. Tačiau sportinis gėrimas nesuteikia apsaugos nuo neriboto skysčių vartojimo: jo taip pat galima išgerti per daug. Todėl ilgesniam krūviui skirtą planą verta derinti prie treniruotės trukmės, sąlygų ir individualaus prakaitavimo, o ne kopijuoti kito žmogaus įpročius.
Vemiant ar viduriuojant gali reikėti kitokio sprendimo
Netenkant skysčių dėl vėmimo ar viduriavimo prarandamas ne vien vanduo. Todėl tokiais atvejais gali prireikti geriamųjų rehidratacijos preparatų, padedančių papildyti ir prarastas druskas bei mineralus. Tinkamą preparatą gali rekomenduoti vaistininkas ar gydytojas, o jį ruošti reikia pagal pateiktas instrukcijas.
Sergant svarbu stebėti, ar pavyksta išgertus skysčius išlaikyti ir ar būklė neblogėja. Jei dehidratacijos požymiai ryškėja, žmogus tampa neįprastai mieguistas, sumišęs ar ima sunkiai kvėpuoti, reikalinga skubi pagalba. Savarankiškas bandymas tokį pablogėjimą išspręsti vien didinant vandens kiekį gali uždelsti reikalingą gydymą.
Kam bendros vandens rekomendacijos gali netikti?
Ypatingas atsargumas reikalingas žmonėms, kuriems gydytojas yra paskyręs skysčių ribojimą. Sergant pažengusia lėtine inkstų liga, inkstų nepakankamumu ar atliekant dializę organizmas gali nepašalinti skysčių pertekliaus. Tuomet vanduo kaupiasi, gali atsirasti tinimų, dusulys, padidėti kraujospūdis ir apkrova širdžiai.
Tai nereiškia, kad kiekvienam inkstų liga sergančiam žmogui automatiškai reikia gerti mažiau. Kiekis nustatomas pagal konkrečią būklę, todėl savarankiškai jo nei didinti, nei griežtai mažinti nereikėtų. Nacionalinis inkstų fondas rekomenduoja laikytis gydymo komandos nurodytos ribos, jei toks ribojimas paskirtas.
Sveikam suaugusiajam praktiškas įprotis – reguliariai atsigerti per dieną, nepamiršti gėrimų prie valgio ir įvertinti didesnį poreikį judant ar karštu oru. Vyresniame amžiuje troškulio pojūtis gali keistis, todėl vien laukimas, kol labai užsinorės gerti, ne visada padeda palaikyti tinkamus įpročius. Jei kyla abejonių dėl asmeniškai tinkamo kiekio, jį verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


